Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 balandžio 18d. 09:57

20-ies abortą pasidariusi Vilma: „Jaučiau tokią kaltę ir gėdą, kad nebenorėjau gyventi“

Būdama 20-ies, Vilma Ramašauskaitė pasidarė abortą – vos sužinojusi, kad laukiasi, mergina išsigando ir kartu su tuometiniu draugu nusprendė nutraukti nėštumą. Vilma tuo metu manė, jog taip išsprendė problemą, tačiau nė nenutuokė, kad jos laukia ilgiau nei dešimtmetį truksianti kančia ir kaltės jausmas dėl negimusio vaikelio. „Išmoksti gyventi nebejausdama ir viską užspausdama savyje“, – 15min laidoje „Tikri gyvenimai – tikros istorijos“ sako Vilma.

Būdama studentė, Vilma draugavo su vaikinu, abu buvo vienas kitą įsimylėję, tačiau netikėtai mergina pastojo. Kaip pati sako, tuo metu ji dar gyveno su tėvais, niekur nedirbo, todėl galvoje kilo gausybė klausimų, kaip reikėtų išlaikyti vaiką.

„Iki tol aš visiškai negalvojau apie motinystę. Sužinojusi apie nėštumą, pasimečiau, nežinojau, ką daryti. Kai gydytoja paklausė, ar gimdysiu, man tarsi atsivėrė papildoma išeitis – nėštumo nutraukimas. Tu supranti, kad nuo šiol gyvenimas pasikeis, nepriklausomai nuo to, ar gimdysi, ar pasidarysi abortą. Man atrodė, jog panaikinus užsimezgusį vaisių, kuris kelia įtampą, viskas išsispręs, – prisimena Vilma. – Mes abu buvome pasimetę ir prašėme patarimo iš artimiausių žmonių. Draugas kalbėjo telefonu su savo seserimi ir aš girdėjau, kaip ji sakė nesigadinti sau gyvenimo.“

Vis dėlto problema neišsisprendė ir Vilmai teko išmokti gyventi su kasdien jaučiama baime, gėda ir kalte. Po kelių mėnesių nutrūko ir merginos santykiai su vaikinu, su kuriuo pora niekada daugiau nesikalbėjo apie atliktą abortą.

„Iš pradžių draugas galvojo, kad galbūt galėtume vaikelį auginti, bet kitą dieną persigalvojo ir pradėjo sakyti, jog dar ne laikas, būtų per anksti tapti tėvais, – sako V.Ramašauskaitė. – Jis man padavė piniginę, kad pasiimčiau tiek, kiek reikia pinigų, nes aborto atlikti ėjau viena. Kai grįžau, jokių klausimų nesulaukiau. Mums nesinorėjo liesti žaizdos – tai yra priežastis, kodėl niekas šia tema nekalba.“

Atlikus abortą, Vilma iš pradžių pajautė palengvėjimą, pagalvojusi, kad galės toliau gerai gyventi. Tačiau kaltės jausmas niekur nedingo – moteris vis laukė, kol jaučiamos emocijos praeis, bet galiausiai suprato, kad taip bus visą gyvenimą.

„Baimė, gėda kaip šešėlis kabo virš tavęs, jautiesi nerami, vis dairaisi, ar niekas apie abortą nesužinojo, svarstai, kas bus toliau. Kai supranti, kad tai niekada nesibaigs, pradedi galvoti apie savižudybę. Nekenčiau savęs, nes nei vaiką sugebu pagimdyti, nei nusižudyti. Paskui išmoksti gyventi nebejausdama ir viską užspausdama savyje. Taip gyventi tikrai nėra patogu“, – neslepia V.Ramašauskaitė.

Kur pranešti ir ieškoti pagalbos
Jei reikia skubios pagalbos
Skambinkite pagalbos telefonu 112
Jei esate savižudybės krizėje, arba ieškote pagalbos kitam
Jei patyrėte smurtą
Jei reikalinga emocinė (psichologinė) pagalba telefonu, arba internetu
Jei esi vaikas ir tau reikalinga pagalba

Tėvams apie atliktą abortą Vilma prisipažino tik po 12 metų – mama į žinią sureagavo jautriai, o tėtis supyko, nes prarado anūką. Savo tėvų emocijas V.Ramašauskaitė supranta ir pripažįsta, kad jeigu galėtų sugrįžti į praeitį turėdama dabartinį suvokimą, tikrai pasirinktų gimdymą.

„Yra krizinio nėštumo centrai, artimieji, kurie gali padėti... Dar nesutikau nė vienos moters, kuri gailėtųsi, kad pagimdė. O tų, kurios nepagimdė ir gailisi, yra labai daug“, – sako Vilma.

Visą pokalbį su Vilma žiūrėkite įraše:

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Komentarai: 5

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Metas rinktis

Mėgaukis šiandien

Talentingi vaikai

Esports namai

Sveikos ir gražios kojos

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką