Prieš mėnesį savaitraštis „15min“ rašė apie Augustės Matkevičiūtės ir jos mamos Jolitos Matkevičienės kovą su sunkia liga. Šios kovos neištvėręs, nuo šeimos nusigręžė mergaitės tėtis, o mamai teko mesti darbą ir visą savo laiką, meilę bei jėgas skirti dukteriai.
Augustės vėžys – įgimtas, tačiau tai paaiškėjo tik praėjusių metų rudenį, kai mergaitei sparčiai pradėjo blogėti sveikata. Tuomet atlikta operacija, po kurios vaikas viena akimi apako, nes kartu su augliu buvo pašalintas ir akies nervas.
Kovą paaiškėjo, kad auglys atsinaujino, todėl Augustei reikės dar vienos operacijos. Jeigu ji būtų atliekama Lietuvoje, didelė tikimybė, kad mergaitė visiškai apaktų. Padėti žada Vokietijos medikai, tačiau operacijai reikia mažiausiai 200 tūkst. Lt. Šią sumą, paaukotą gerų žmonių, Augustės mama jau turi. Kas toliau?
Bus papildomų išlaidų
Šiuo metu J.Matkevičienė su sergančia dukra vis dar gyvena Kauno klinikose ir svarsto, kaip nukakti iki Vokietijos. Skraidinti Augustę lėktuvu Lietuvos gydytojai griežtai uždraudė dėl išsikerojusio auglio, tad teks keliauti automobiliu.
Kelionė laukia ilga. Gali būti, kad jos metu prireiks skubios medikų pagalbos. Todėl J.Matkevičienė galvoja vaiką vežti greitosios pagalbos automobiliu. Kitas variantas – keliauti lengvuoju automobiliu, bet kartu su medikais.
Be to, reikės išlaidų pragyvenimui ir reabilitacijai, neaišku, ar užteks vienos operacijos, ar prireiks papildomos, kuri taip pat brangiai kainuotų.
Augustei visą gyvenimą teks vartoti vaistus nuo išsivysčiusio cukrinio diabeto, taip pat vėžio prevencijai. Kol mergaitė yra Lietuvoje, jai vaistus kompensuoja valstybė, tačiau, išvykus į užsienį, už vaistus teks mokėti mamai. Kiek laiko jos ten praleis – nežinia.
Medikų nuomonės skiriasi
Liepos pradžioje Augustei bus atliktas magnetinio rezonanso tyrimas. Po jo paaiškės, ar šiuo metu taikoma chemotarepija veikia auglį. Jeigu auglio augimas bus pristabdytas, mergaitei gydytojai skirtų specialių vaistų, auglys atsitrauktų nuo akies ir operaciją būtų galima atlikti rudenį. Tačiau jeigu paaiškėtų, kad chemoterapija nepadėjo, operaciją reikėtų atlikti kuo greičiau, ji būtų sudėtingesnė.
Vieni teigia, kad mergaitę reikia operuoti dabar. O akių gydytojai siūlo palaukti ir tikėtis, kad auglys pasitrauks toliau nuo akies.
Jolita pasimetusi – tiek Lietuvos, tiek Vokietijos medikų nuomonės skiriasi. Vieni teigia, kad mergaitę reikia operuoti dabar, nes šansų, jog chemoterapija paveiks auglį – mažai. O akių gydytojai siūlo palaukti ir tikėtis, kad auglys pasitrauks toliau nuo akies. „Paskutinė akytė, todėl jie baiminasi, kad nepažeistų nervų“, – pasakoja Jolita.
Lemtingas apsisprendimas
Moteris buvo nusprendusi, kad dukros gydymui rinksis Vokietijoje prieš kelerius metus pradėtą taikyti protonų pluošto terapiją. Šis vėžinių susirgimų gydymo radioterapija metodas beveik nepažeidžia aplinkinių audinių, nes spinduliai nukreipiami tiesiai į auglį.
Tačiau dabar medikai pradėjo svarstyti, ar Augustė tam ne per maža – vaiko smegenys dar vystosi. Todėl šią operaciją planuojama, jei prireiks, atidėti ateičiai.
Jolitos balse, palyginus su gegužės pradžia, kai paskutinį kartą kalbėjome, jaučiasi dar didesnis nuovargis. Moteris nebeturi jėgų to slėpti: „Ir psichologiškai, ir šiaip sunku. Kiekvieną dieną gyvenu su mintimi, kad tik vaikas neapaktų. O dar kai vieni medikai vienaip pataria, kiti – kitaip... Pats esi ne medikas, bet turi apsispręsti ir nulemti savo vaiko gyvenimą. Labai sunku... Bet kuriuo atveju vešiu dukrą į Vokietiją. Dabar didžiausias klausimas: kokiu laiku geriausia tai padaryti?“
Procedūros išsekino
Augustei jau du su puse mėnesio atliekama chemoterapija, prieš ją mergaitei dar buvo perpiltas kraujas, nes hemoglobino kiekis buvo kritiškai mažas.
Nesibaigiančios procedūros išsekino vaiką. Jolita paaiškina, kad po chemoterapijos 7–10 dienų būna kritinis laikotarpis, kai pablogėja kraujo tyrimai, mergaitę pykina, bet reikia tai ištverti.
Augustė pavaikšto, pažaidžia, tačiau greitai pavargsta – mergaitė nori, kad mama ją dažniau pavežiotų vežimėliu. „Ji net nenori būti lovoje. Įsivaizduokit, šitiek laiko pragulėjusi“, – pasakoja mama.
Po operacijos mergaitė buvo apskritai nustojusi kalbėti, o dabar tuos pačius – kadaise jau išmoktus – žodžius ji mokosi tarti iš naujo. Augustė jau moka paprastus žodžius, tačiau kalba mažiau nei bendraamžiai.
Svetimi palaiko labiau nei savi
Jolita buvo prašiusi savo vyro, palikusio šeimą, padėti vežti dukrą į Vokietiją, tačiau jis atsisakė. Atsisakė ir padėti finansiškai, jau nekalbant apie moralinį palaikymą. Tik pridūrė: „Jei prisiteisi alimentus, aš juos mokėsiu.“
Visą laiką pralei- džiu su vaiku, nes daugiau kam pa- dėti kaip ir nėra. Mano tėvai – gar baus amžiaus – per septyniasdešimt metų. Patys turi sveikatos problemų.
Vyras kartais paskambina ir paklausia, kaip Augustė jaučiasi, tačiau moteris teigia nežinanti, kodėl jis apskritai tai daro. „Mano nuomonė tokia: jeigu iš tikrųjų tėvas mylėtų savo dukrą, tai nebūtų taip pasielgęs, – griežtai nukerta Jolita. – Visą laiką praleidžiu su vaiku, nes daugiau kam padėti kaip ir nėra. Mano tėvai – garbaus amžiaus – per septyniasdešimt metų. Patys turi sveikatos problemų. Kiek gali – atvažiuoja, padeda, bet šiaip ryte, vakare, naktį – visą laiką aš viena.“
Po to, kai Augustės istorija nuskambėjo viešojoje erdvėje, žmonės pradėjo ne tik aktyviai aukoti jai pinigų, bet ir palaikė morališkai: „Yra žmonių, kurie aplanko mus ligoninėje ir padeda, nuolat skambina ir teiraujasi. Vokietijoje gyvenantys lietuviai siūlo pagalbą.“
Į Jolitą kreipiasi kitos mamos, susidūrusios su panašia liga, bando kartu pasiguosti, aptaria gydymo metodus.
„Norėčiau visiems padėkoti, kurie man rašo, kurie mane palaiko, kurie remia, netgi kai kurių atsiprašyti, nes aš tiesiog nebespėju atsakinėti visiems į laiškus, SMS žinutes. Vaikas – ligonis, reikalauja labai daug dėmesio, reikia ir visokius dokumentus tvarkyti, negaliu sėdėti prie kompiuterio ir visiems atsakinėti, nors kai kurie domisi, klausia, kaip Augustėlė ir visa kita“, – paaiškina.
Jolita tikisi, kad jai užteks jėgų kovoti su vaiko liga: „Nieko kita daugiau ir nelieka, aš kaip motina labai myliu savo dukrą ir stengiuosi iš visų jėgų padaryti viską, kas įmanoma.“
Jei norėtumėte materialiai padėti Augustei, jos mamos sąskaitos Nr. – LT077044060007817784. Norėdami susisiekti su Jolita rašykite mjoli17@yahoo.com.
