Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 08 11, 08:06

7 mitai apie aktyvumo ir dėmesio sutrikimo sindromą

Neretai manoma, jog dėmesio ir aktyvumo sutrikimo sindromui įtakos turi cukraus vartojimas. Tačiau tai vienas iš daugelio mitų, kurį mokslininkai neseniai paneigė. Kas iš tiesų sukelia šį neurologinį sutrikimą, aiškinasi everydayhealth.com.
Hiperaktyvus vaikas
Hiperaktyvus vaikas / Shutterstock nuotr.

Dėmesio ir aktyvumo sutrikimo (ADHD) sindromą turintiems asmenims būdingas išsiblaškymas, per didelis impulsyvumas, aktyvumas, jiems sunku sutelkti ir išlaikyti dėmesį, išlikti organizuotiems bei atlikti užduotis.

Pasak Amerikos psichiatrijos asociacijos (APA), šia liga serga 8,4 proc. vaikų ir 2,5 proc. suaugusiųjų.

Internetinėje erdvėje gausu įvairių mitų bei stereotipų, daugeliui atrodo, kad ADHD sergantys žmonės yra tingūs, neprotingi, jog jiems reikia dėti itin daug pastangų mokykloje ar darbe, neva tokių asmenų elgesys yra blogo tėvų auklėjimo pasekmė ir pan.

„Tiesą sakant, ADHD yra visiškai suvaldoma liga. Vaikai, išmokę valdyti sindromo simptomus, gali užaugti nepaprastai laimingais ir sėkmingais suaugusiais“, – sako Shanna Pearson, „Expert ADHD Coaching“ įkūrėja, pati turinti dėmesio ir aktyvumo sutrikimą.

Kokie yra populiarūs mitai apie ADHD ir ką iš tiesų reikia žinoti apie šį sveikatos sutrikimą?

1-as mitas: ADHD serga tik berniukai

Šį sutrikimą gali turėti abiejų lyčių asmenys, tačiau ligos paplitimas tarp lyčių skiriasi, sako Teresa Thompson, licencijuota klinikinė socialinė darbuotoja privačioje klinikoje Niujorke.

JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrų (CDC) duomenimis, ADHD diagnozę turi 11,7 proc. berniukų bei 5,7 proc. mergaičių.

Kas gali lemti tokį skirtumą? T.Thompson teigia, kad išorinis elgesys (pvz., perdėtas kalbėjimas, nuolatinis jaudinimasis ar kitų pertraukimas kalbant) dažniausiai siejamas su berniukais, o internalizuojantis elgesys (pvz., svajojimas ar užduočių neužbaigimas) labiau būdingas mergaitėms, turinčioms šį sindromą.

„Mokyklos, bendruomenės ir net medicinos sistema dažniau susiduria su galimu vaikų elgesiu, kuris labiau matomas išoriškai, pavyzdžiui, hiperaktyvūs berniukai dažniausiai trukdo pamokose, yra pernelyg energingi, elgiasi neapgalvotai ir pan.“, – priduria ji.

Tuo tarpu mergaitės, turinčios ADHD, paprastai yra mažiau fiziškai hiperaktyvios, tačiau jos yra hiperaktyvios protiškai bei emociškai, pavyzdžiui, per valandą savo mintyse jos išgyvena daugybę įvairiausių variantų ir galimybių, o tai mažiau pastebima, todėl pritraukia mažiau mokytojų dėmesio nei berniukai, sako S.Pearson. Todėl mergaitės, anot jos, dažniau praslysta pro specialistų ir pedagogų akis, o šio sindromo simptomai neretai painiojami su nerimu ar depresija.

2-as mitas: sergantieji ADHD, visada hiperaktyvūs

Anot CDC, yra išskiriami trys ADHD tipai: hiperaktyvumo, nedėmesingumo ir kombinuotas.

Hiperaktyvumo tipui labiau būdinga:

  • Nuolatinis nerimastingumas ir judėjimas.

  • Nepertraukiamas kalbėjimas.

  • Dažnas kitų trukdymas.

  • Tokie žmonės greitai supyksta, nusivilia ir yra nekantrūs.

  • Negalėjimas ramiai nusėdėti ir dalyvauti laisvalaikio veikloje.

    Mergaitės yra mažiau fiziškai hiperaktyvios, tačiau jos yra hiperaktyvios protiškai bei emociškai.

    Nedėmesingumo tipui būdinga:

  • Didelis išsiblaškymas.

  • Organizuotumo nebuvimas.

  • Tokie žmonės dažnai nekreipia dėmesio į smulkmenas, dažniau daro neatsargias klaidas mokykloje, darbe ar kitoje veikloje.

  • Jiems sunku susikaupti, sekti instrukcijas arba svarbias datas, atlikti užduotis.

  • Dažnai pameta daiktus.

3-as mitas: ADHD atsiranda dėl netinkamo auklėjimo

„Nėra tvirtų įrodymų, patvirtinančių idėją, kad ADHD sukelia tam tikra auklėjimo forma“, – pažymi socialinė darbuotoja T.Thompson. Nors iki galo nėra aiškios ADHD sindromo priežastys, ekspertai neatmeta genetikos vaidmens.

Pasak ekspertės S.Pearson, žmonės jau gimsta su ADHD sindromu ir jį turi visą gyvenimą, nepriklausomai nuo to, kas juos augina ir auklėja.

Be paveldimumo svarbos, anot Amerikos pediatrijos akademijos ekspertų, kai kurie veiksniai taip pat gali turėti įtakos ADHD išsvystymui:

  • Smegenų funkcijos ir anatomija.

  • Tokių medžiagų kaip alkoholis ar nikotinas poveikis gimdoje.

  • Sunkūs galvos sužalojimai.

  • Priešlaikinis gimdymas.

  • Retais atvejais aplinkoje esantys toksinai, pvz.. švinas.

4-as mitas: ADHD yra mokymosi negalia

ADHD sindromas yra neurologinio vystymosi sutrikimas, o ne mokymosi negalia, pabrėžia CDC. Tiesa ta, jog šis sindromas gali apsunkinti mokymąsi ar studijas.

Pavyzdžiui, pradinukui, turinčiam ADHD, gali būti priekaištaujama, jog jis nuolat nerimsta, per daug svajoja ar nuolatos kalba per pamokas, o studentams, sergantiems ADHD, gali būti sunku atlikti užduotis, kurios jiems atrodo nuobodžios, arba išlikti pakankamai organizuotiems, kad neatsiliktų nuo kurso draugų.

5-as mitas: cukrus sukelia ADHD

Cukrus ir perdirbti maisto produktai nesukelia ADHD. Gali būti, kad cukrus gali daryti įtakos ADHD simptomams, tačiau moksliniai įrodymai iki šiol buvo prieštaringi.

Dėl per didelio cukraus suvartojimo mūsų smegenys sutrinka.

Pavyzdžiui, nedidelis tyrimas, paskelbtas šių metų BMC Pediatrics, parodė, kad didelis cukraus suvartojimas buvo dažnesnis tarp vaikų, sergančių ADHD, nei tų, kurie neturi sindromo. Kita vertus, 2019 m. žurnale „Journal of Affective Disorders“ paskelbtas tyrimas atskleidė, jog sacharozė, dažnai randama saldintuose gėrimuose ir supakuotuose maisto produktuose, nėra susijusi su ADHD.

Nors ekspertai tiksliai nežino, kaip cukrus veikia ADHD, visgi rekomenduojama apriboti cukraus vartojimą. Dėl per didelio cukraus suvartojimo mūsų smegenys sutrinka, nepaisant to, turite ADHD ar ne, sako S.Pearson. Be to, remiantis Amerikos širdies asociacija (AHA), per didelis cukraus kiekis taip pat yra susijęs su padidėjusia širdies ir kraujagyslių ligų rizika.

AHA rekomenduoja apriboti kasdienį cukraus kiekį iki 38 g (9,5 arbatinio šaukštelio) per dieną vyrams ir 25 g (6,25 arbatinio šaukštelio) per dieną moterims.

6-as mitas: kofeinas didina hiperaktyvumą

Nors kofeinas gali sustiprinti jau ir taip energingo bei impulsyvaus asmens ADHD simptomus, visgi kai kurie šį sindromą turintys asmenys pripažįsta, kad kofeinas jiems padeda labiau susikoncentruoti ir išlaikyti dėmesį, sako T.Thompson.

Tai patvirtina ir vienas tyrimas, kurio metu buvo stebimi JAV armijos kariai, sergantys ADHD. Šis tyrimas, kuris buvo paskelbtas 2020 m. klinikinės medicinos žurnale, parodė, kad kofeino vartojimas gali sumažinti sindromo simptomus ir pagerinti koncentraciją.

7-as mitas: vaistai nuo ADHD nėra reikalingi

Yra priešingai, mat daugelis žmonių, sergančių ADHD, mano, kad vaistai padeda jiems valdyti šio nervinio sutrikimo simptomus.

Yra dviejų tipų ADHD vaistai: stimuliatoriai, kurie dažniausiai skiriami ADHD gydymui, ir nestimuliatoriai, kurie kartais naudojami kartu su stimuliatoriais arba vietoj jų.

Skirtingiems simptomams gydyti skiriami skirtingi vaistai. Pavyzdžiui, kai kurie stimuliatoriai gali pagerinti dėmesį, o nestimuliatoriai gerina impulsų kontrolę ir koncentraciją.

„Konkrečiam asmeniui tinkamų vaistų ar jų derinio radimas yra ilgas procesas. Dažnai gydytojui gali tekti koreguoti vaisto dozę daugiau nei vieną kartą, kad atrastų tinkamą“, – paaiškina S.Pearson. Daugeliui žmonių, sergančių ADHD, padeda elgesio terapija bei psichoterapija.

Manodaktaras.lt

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką