Pasak A.Kalvaičio, besidomintiems ilgaamžiškumu šiandien kyla naujas iššūkis – skirti laiko ir atsirinkti teisingą informaciją. Interneto platybėse apstu viena kitai prieštaraujančių teorijų, radikalių mitybos patarimų arba atvirkščiai – per daug generalizuotų rekomendacijų, kurios tinka toli gražu ne visiems. Be to, svarbu ne tik žinoti, bet ir suprasti, kaip tas žinias pritaikyti kasdieniame gyvenime.
„Nerūkyk, negerk alkoholio, o, jei vartoji, daryk tai atsakingai, gerai maitinkis, išsimiegok ir būk fiziškai aktyvus. Tai yra rekomendacijos, kurios veikia absoliučiai daugumą sveikų žmonių. Žinoma, į jas galima gilintis ir atrasti labai daug sluoksnių, tačiau kertiniai biologiniai principai lieka nepakitę jau daugybę metų. Mūsų įpročius keičia du dalykai: supratimas, kaip ir kodėl viskas vyksta ir tų žinių pritaikymas“, – teigia A.Kalvaitis.
Mūsų įpročius keičia du dalykai: supratimas, kaip ir kodėl viskas vyksta ir tų žinių pritaikymas.
Pasak ilgaamžiškumo eksperto, treniruotės studijoje FØRMA skiriasi nuo to, kaip mes įsivaizduojame paprastą asmeninę treniruotę sporto klube. Studija orientuota ne į trumpalaikius tikslus, kaip gražios kūno linijos ar didesni raumenys, bet į ilgalaikius ir stabilius gyvenimo būdo pokyčius. O grožis ir kūno estetika – tik pasekmė.
„Jei dalyvautume realybės šou, kuris vyksta reguliuojamoje aplinkoje, kur virėjai gamina maistą, medikai prižiūri, treneriai kiekvieną dieną padeda sportuoti, visi lengvai pasiektume savo tikslų. Bet realybėje tokį modelį pavyktų išlaikyti trumpai. Kodėl? Nes tam, kad keistųsi gyvenimo įpročiai, jie turi teikti pasitenkinimo jausmą. Eksperto pagalbos reikia ne tam, kad priverstų tave sportuoti, o tam, kad padėtų atrasti vidinę motyvaciją“, – pasakoja A.Kalvaitis.
Kuriasi bendruomenė, kuri gyvuoja ir už studijos ribų
Treniruočių metodika studijoje FØRMA veikia progresyvaus modelio principu. Kiekvienas klientas dirba pagal metinį planą: įgyvendina hibridinės veiklos tikslus. Pastaroji, pagal tyrimus, labiausiai veikia telomerų kojelių ilgį, o šis rodiklis tiesiogiai atspindi senėjimo tempą. Studijose orientuojamasi į fizinį universalumą, kad kūnas ne tik turėtų energijos, bet ir išliktų stiprus ir lankstus.
FØRMA išsiskiria ne tik metodologija, bet ir savo filosofija. Visi treneriai ir studijos partneriai remiasi tais pačiais ilgaamžiškumo principais, tad klientai gauna nuoseklius patarimus, kurie visi padeda siekti vieno tikslo – kokybiško gyvenimo. Minėta filosofija jungia ir FØRMA klientus, o studijos tarnauja kaip centrai, suburiantys asmenis, kurie turi bendrą norą gyventi ilgiau ir sveikiau.
„Mūsų klientai pasižymi žingeidumu ir noru šiame gyvenime patirti kuo daugiau. Apjungiame panašiai mąstančius žmones į bendruomenę, kur jie gali kartu siekti tikslų, įkvėpti vieni kitus. Klientai itin mėgsta darbą mažose individualiose grupėse, kur skirtingo fizinio pasirengimo žmones motyvuoja bendros veiklos, palaikymas, draugiška konkurencija ir pokalbiai apie sveiką gyvenseną“, – sako FØRMA įkūrėjas.
Pirmosios Lietuvoje ilgaamžiškumo studijos įkūrėjas sako, kad iniciatyvos skleidžiasi ir už studijos ribų: susiburia dviratininkų būrelis, kurie pradeda kartu keliauti, randama pora tenisui, mezgasi draugystės kitų sporto šakų pagrindu. Žmonės, besidomintys ilgaamžiškumu mėgsta naujus iššūkius, plėsti žinias ir siekia atrasti subalansuoto gyvenimo būdo džiaugsmus. O bendravimas ir gilesnio ryšio kūrimas pozityviai veikia mūsų sveikatą.
Mokslu grįstos rekomendacijos
FØRMA studija išsiskiria savo mokslu grįstu požiūriu – kiekvienas pratimas ir ilgaamžiškumo tikslai remiasi išsamia žmogaus amneze. Kiekvienam klientui įžengus į studiją atliekamas išsamus funkcinis judesių testas, kurio metu įvertinamas raumenų balansas, kūno mobilumas, judesių spektras ir kvėpavimo mechanizmas. Be to, FØRMA garsėja pažangiausiomis technologijomis.
Studijose naudojami Evolt360 kūno kompozicijos bei VO2MAX tyrimai. Evolt360 suteikia informaciją apie raumenų ir riebalų santykį kūne, visceralinių riebalų, skysčių, baltymų kiekį, biologinį amžių ir yra itin patogus stebėti kūno progresą. VO2max tyrimas parodo, kiek deguonies organizmas gali įsisavinti per minutę intensyvaus fizinio krūvio metu, kas yra vienas svarbiausių ilgaamžiškumo rodiklių.
„Patys esame pamišę dėl ilgaamžiškumo, ieškome naujausių tendencijų, domimės technologijomis ir norime jomis pasidalinti su tais, kurie seka ilgaamžiškumo temą. Bendradarbiaujame su medikais, genetikais, mitybos specialistais ir kitais savo srities profesionalais, kurie padeda tais atvejais, kai tik fizinės veiklos nebeužtenka. Džiaugiuosi, kad šiandien ilgaamžiškumo tema lietuviams jau nėra svetima. Tai rodo, kad mes vis labiau atsigręžiame į save, savo sveikatą, o kartu ir savo šeimos gerovę. Nes nieko nėra svarbiau už laimingą, savo gyvenimą mylintį ir tausojantį artimąjį. Toks žmogus bus sėkmingesnis, turės energijos įgyvendinti tikslus ir jėgų bėgioti ne tik paskui savo vaikus, bet ir proanūkius“, – mūsų pokalbį baigia A.Kalvaitis.
