Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Aktorius Andrius Bialobžeskis drąsiai prabilo apie kraujo donorystės riziką

Piketo akimirka
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Piketo akimirka
Šaltinis: 15min
0
A A

Pirmadienio rytą Sveikatos apsaugos ministerijos kieme būriavosi dėl kraujo donorystės saugumo abejojantys žmonės. Vienas pilietinės akcijos iniciatorių aktorius Andrius Bialobžeskis sakė, kad Lietuva, priklausanti Europos Sąjungos narių šeimai, vis dar gyvena viduramžių tamsoje. Aktorius ragino sveikatos ministrą atsibusti ir reikalavo saugios donorystės, kai tiriamas kiekvieno kraujo donoro mėginys.

Daugiau 15min Gyvenimas naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

„Aš už donorystę – bet tik už saugią. Tam reikia vieno sveikatos apsaugos ministro parašo. Jį padėti delsiama jau penkerius metus, mat mėginio ištyrimas valstybei kainuotų 60 litų. Tačiau tai juokinga suma palyginti su rizika užsikrėsti hepatitu, kurio gydymas atsieitų 60 tūkst. litų – ir tai be garantijos pasveikti“, – kalbėjo A. Bialobžeskis.

Mūsų pilietinė akcija skirta atkreipti visuomenės dėmesį į kvailą valdžios apsileidimą. 

Jis įsitikinęs, kad kiekvieno donoro kraujas turėtų būti ištiriamas individualiai. Tyrimus, kai ištiriamas kelių donorų kraujo mišinys, jis pavadino barbariškumu.

„Situacija tokia, kad susirgimai hepatitu auga katastrofiškai. To išvengti labai paprasta: donorui davus kraują, jo mėginys turėtų būti tiriamas individualiai, o ne taip, kaip vyksta dabar – sumaišant kelių donorų kraują į vieną ir tik tada tiriant mišinį. Tokiu būdu užčiuopti virusą sudėtingiau, jis ne visada aptinkamas, todėl smarkiai išauga rizika užsikrėsti kokia nors infekcija“, – aiškino A. Bialobžeskis.

Jo nuomone, šiandien pacientas, kuriam reikia perpilti kraują, negali jaustis saugus. „Mūsų pilietinė akcija skirta atkreipti visuomenės dėmesį į kvailą valdžios apsileidimą. Tai pasibaisėtina, taip negali būti. Juk kadaise tokia pati diskusija virė dėl vienkartinių švirkštų. Buvo sakoma, kad galima pavirinti ir švirkštus naudoti kelis kartus. Tačiau vieną dieną įvyko lūžis, o šiandien vienkartinis švirkštas – norma. Tas pats turėtų vykti ir su individualiais donorų kraujo tyrimais“, – įsitikinęs aktorius.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras atkreipia dėmesį, kad donorų kraujo saugumas prasideda nuo neatlygintinos donorystės. Tai yra labai svarbi sąlyga saugiam kraujo perpylimui užtikrinti.

Todėl kraujo centrų veikla turėtų koncentruotis į pakartotinų neatlygintinų donorų sutelkimą. Pabrėžtina, kad, nors Lietuva planuoja iki 2015 m. gruodžio 31 d. pasiekti 98 proc. neatlygintinos donorystės, šiandieniniai rezultatai rodo, kad neatlygintinų donorų kraujas sudaro tik trečdalį visų donacijų Lietuvos kraujo centruose.

Kadangi Lietuvoje 2011 m. neatlygintinų donacijų sumažėjo 9 proc., problema darosi kasdien aktualesnė. Pastebėta, jog žiniasklaidoje nuskambėję skandalai turėjo labai neigiamą įtaką neatlygintinai kraujo donorystei Lietuvoje. Neatlygintinų donorų sumažėjo, todėl padidėjo už pinigus duodančių kraujo donorų skaičius.

Hepatito C paplitimas Baltijos šalyse lyginant su JAV išlieka 20 kartų didesnis. JAV kraujo bankų asociacijos vykdomasis vice prezidentas dr. Celso Bianco pasidalino patirtimi  kaip problema spęsta JAV – pradėjus klijuoti dideles etiketes ant kraujo maišelių, nurodant ar kraujas gautas už pinigus ar iš donoro-savanorio, tiek ligoninės, tiek pacientai pradėjo atsisakyti už pinigus gauto kraujo dėl didelės infekcinių ligų rizikos ir tokiu būdu per gana trumpą laiką  JAV pavyko pasiekti 100 proc. neatlygintinos donorystės ir sumažinti perpilamų infekcijų skaičių apie 60 proc.

Sveikatos apsaugos ministerijos Korupcijos prevencijos skyriaus vedėjas Vytauta Šveikauskas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje šiuo metu galiojančiame kraujo donorų sveikatos tikrinimo tvarkos aprašo privalomųjų tyrimų sąraše nustatyta, kad po kiekvieno kraujo davimo atliekami serologiniai virusų ŽIV-I, hepatito B ir hepatito C bei nukleino rūgščių tyrimai.

Pereiti vien prie individualių mėginių, tiriant nukleinines rūgštis, būtų labai brangu ir iš valstybės biudžeto pareikalautų ne vieno papildomo milijonų litų.

Kraujo donorystės įstaigos gali pasirinkti nukleininių rūgščių tyrimų metodą – individualiame mėginyje ar kaupinyje. Lietuvoje kaupinyje yra tiriamas 6-8 donorų kraujas.

„Galiojanti tvarka užtikrina ankstyvą išaiškinamumą ir leidžia išvengti nelaimingų atsitikimų“, - sakė V.Šveikauskas.

Pereiti vien prie individualių mėginių, tiriant nukleinines rūgštis, būtų labai brangu ir iš valstybės biudžeto pareikalautų ne vieno papildomo milijonų litų. Tai atitinkamai pabrangintų kraujo donorystės centrų gaminamus produktus – kraujo komponentus.

„Geriausias saugios kraujo donorystės užtikrinimas yra neatlygintina, savanoriška, bet ne mokama donorystė. Tuo metu Lietuvoje neatlygintina donorystė sudaro tik 30 proc., mokama – net 70 proc. donacijų, kai Latvijoje, Lenkijoje ir Estijoje yra tik neatlygintina kraujo donorystė. 2005-2010 metais Lietuvoje buvo nustatyta 165 donorai, sirgę hepatitu. Iš jų 157 buvo mokami donorai“, - statistinius duomenis pateikė Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas.

Nuo 2011 m. spalio mėn. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu sudaryta komisija organizavo kraujo komponentų patikrą 30 asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir visose kraujo donorystės įstaigose dėl hemoglobino kiekio nustatymo.

Patikrinimai parodė, kad visuose kraujo vienetuose hemoglobino kiekis gerokai viršija Sveikatos apsaugos ministro įsakymu nustatytus hemoglobino kiekus ir yra kokybiškas.




 

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką