Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Alergija maistui: kartais pakanka bučinio

Atopinis dermatitas
N.Stribienės archyvo nuotr. / Atopinis dermatitas
Šaltinis: 15min
0
A A

Alerginių ligų mastas pasiekė tokį lygį, kad apie jas kalbame kaip apie kokią chronišką slogą: tikrai nemalonu, bet ne taip jau ir pavojinga. Lietuvoje iš 1 000 gyventojų net 45-iems pasireiškė vienokios ar kitokios rūšies alergija, rodo Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) informacinės sistemos SVEIDRA duomenys.

Daugiau 15min Gyvenimas naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

Alergija maistui sirgo vienas žmogus iš 1 000. Manytina, kad neoficialūs alergiškų žmonių skaičiai būtų didesni dešimtis kartų. PSD skaičiuoja tik tuos, kuriems alergija maistui patvirtinta arba paneigta tyrimais. Tačiau daug žmonių, pastebėję, kad juos išberia ar kad sunegaluoja suvalgę kokio nors konkretaus produkto, neskuba tirtis. Tiesiog atsisako to maisto ir nesuka daugiau sau galvos.

Vis dėlto alergija maistui nėra toks paprastas ir visai nekaltas negalavimas. Nors dažniausiai atsiperkama bėrimu ar niežuliu, pasitaiko ir pavojinga alerginė reakcija – anafilaksija, galinti baigtis anafilaksiniu šoku ir net mirtimi. Anafilaksijų, beje, pasitaiko vis dažniau.

Nors dažniausiai atsiperkama bėrimu ar niežuliu, pasitaiko ir pavojinga alerginė reakcija – anafilaksija, galinti baigtis anafilaksiniu šoku ir net mirtimi. Anafilaksijų, beje, pasitaiko vis dažniau.

Apie alergiją maistui, jos simptomus, dažniausius sukėlėjus, kaip nustatyti ligą ir ją suvaldyti, pasakoja Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Neringa Stirbienė.

Medikė pabrėžia – ne kiekvienas negalavimas suvalgius tam tikro produkto yra alergija.

Jei simptomai pasireiškia dėl to, kad organizme nėra tam tikrų fermentų ar esantys nepakankamai funkcionuoja (pavyzdžiui, sakoma, kad asmuo netoleruoja pieno cukrų laktozės), tai dar ne alergija maistui. Ne alergija bus ir tuomet, kai išbers be saiko prisivalgius kokio nors biologiškai aktyvaus produkto, pavyzdžiui, sukirtus kilogramą mandarinų.

Alergija maistui vadinamos tos reakcijos į maistą, kurių metu dalyvauja žmogaus imuninė sistema. Jos funkcija yra palaikyti sveikatą, kovoti su organizmą atakuojančiomis infekcijomis ir kitais pavojais. Kartais nutinka taip, kad imuninė sistema į tam tikrą maisto produktą ima reaguoti kaip į pavojingą organizmui. Tai ir yra alergija maistui.

Alergija maistui dažniausiai prasideda kūdikystėje, vaikystėje. Alergiją kai kuriems alergenams, pavyzdžiui, pienui, kiaušiniams, vaikai išauga, kitiems (pavyzdžiui, riešutams, žuvims) – gali likti visą gyvenimą. Alergija maistui gali pasireikšti bet kokiame amžiuje. Ji gali užklupti ir visai netikėtai. Galima valgyti vieną ar kitą produktą metų metus ir nejausti jokių simptomų. O štai vieną dieną tas įprastas produktas netikėtai gali sukelti alergiją.

Alergija maistui nėra paveldima. Vis dėlto pastebima, kad šeimoje, giminėje esant alergiškų žmonių, alergijos išsivystymo tikimybė yra didesnė.

Alergijos maistui simptomai gali būti įvairaus stiprumo – nuo švelnių iki labai sunkių. Pati sunkiausia alerginė reakcija – anafilaksija. Ji gali būti pavojinga gyvybei. Dažniausiai anafilaksija apibūdinama kaip sunki bendra alerginė reakcija. Jai užklupus, pažeidžiamos kelios organizmo sistemos – odos, kvėpavimo, kraujotakos, virškinimo.

Būdingas anafilaksijos požymis – viso kūno dilgėlinė, patinimas, dėl gerklų pabrinkimo ar bronchų spazmo sutrikęs kvėpavimas. Negana to, gali išsivystyti hipotenzija (neįprastai žemas kraujo spaudimas sumažėjus kraujagyslių ir raumenų įtampai). Taip pat gali prasidėti spazminiai pilvo skausmai, viduriavimas, sunkiais atvejais – išsivystyti anafilaksinis šokas, žmogus gali prarasti sąmonę.

N.Stribienės archyvo nuotr./Dilgelinė
N.Stribienės archyvo nuotr./Dilgelinė

Anafilaksinė reakcija kokiam nors maisto produktui jo suvalgius gali pasireikšti labai staiga – tiesiog per kelias minutes. Tai gali nutikti bet kurio amžiaus žmogui. Kaip ir visų alerginių ligų, anafilaksijos atvejų dažnėja. Anafilaksinė reakcija yra labai sunki, negydant – mirtina būklė, todėl reikia labai greitai reaguoti: anafilaksinio šoko ištiktą nelaimėlį gali išgelbėti 0,3–0,5 ml adrenalino injekcija į šlaunies raumenis išorinio paviršiaus viduryje. Tai padarius vis tiek būtina kviesti greitąją medicinos pagalbą.

Yra specialūs adrenalino automatiniai injektoriai (užpildyti švirkštai), kuriais greitai suleidžiama reikiama adrenalino dozė. Pasitikrinkite, ar turite tokį švirkštą savo pirmosios pagalbos vaistinėlėje. Ištikus anafilaksiniam šokui, būtent adrenalinas išsaugos gyvybę.

Simptomai: nuo bėrimo iki pavojingo dusulio

Alergijos maistui simptomai paprastai pasireiškia per 2 val. po valgio. Tačiau labai dažnai alergija prasideda ir po kelių minučių. Tik labai retais atvejais alerginė reakcija gali pasireikšti po keturių–šešių valandų ar net vėliau.

Gydytoja N.Stirbienė atkreipė dėmesį, kad alergija maistui gali pasireikšti ne tik suvalgius tam tikro produkto, bet ir po kontakto su juo. Jai teko gydyti vaiką, alergišką kiaušinio baltymui po to, kai jis prisilietė prie tešlos, kurios sudėtyje buvo žalio kiaušinio. Kontakto su tešla vietoje vaikui atsirado dilgėlinės bėrimas.

Negana to, kartais nereikia net pačiam prisiliesti! Pienui alergiškam vaikui dilgėlinės bėrimą sukėlė tėvų bučiniai. Pasirodo, tėvai vaiką pabučiavo prieš tai atsigėrę kavos su pienu.

Gydytoja gelbėjo ir pacientą, kuriam suvalgius žuvies ištino veidas ir kaklas, prasidėjo dusulys. Tokia pati alerginė reakcija žmogų ištiko ir suvalgius žirnių sriubos. Šiuo atveju nedelsiant buvo atlikti išsamūs tyrimai. Paaiškėjo, kad paciento organizmas jautrus žuvims (lašišai, silkei, tunui, menkei) bei žirniams ir kitiems ankštiniams (žemės riešutams, sojai).

Pienui alergiškam vaikui dilgėlinės bėrimą sukėlė tėvų bučiniai. Pasirodo, tėvai vaiką pabučiavo prieš tai atsigėrę kavos su pienu.

Alergija maistui yra gana klastingas negalavimas, kurį perprasti kartais nėra paprasta.

Pavyzdžiui, kai kuriems žmonėms, sergantiems alergine sloga, niežti burną ar gerklę suvalgius žalių vaisių ar daržovių. Tai nereiškia, kad jie alergiški tiems vaisiams ar daržovėms!

Pasirodo, niežulį sukelia kryžminės reakcijos į žiedadulkes. Tai vadinama burnos alergijos sindromu. Tokiais atvejais alergenas gali būti sunaikintas kaitinant maistą, kurį vėliau galima vartoti be problemų. Taigi jei žmogus yra alergiškas, pavyzdžiui, beržo žiedadulkėms, valgydamas žalią morką, obuolį ar lazdyno riešutus gali jausti burnos niežėjimą. Norint išvengti tokių nemalonių pojūčių, tereikia morką, obuolį ar lazdyno riešutus apdoroti termiškai.

Simptomai

Alerginės reakcijos į maistą simptomai gali pasireikšti per odą, virškinamąjį traktą, širdies ir kraujagyslių sistemą, kvėpavimo takus.

Simptomai gali pasireikšti: dilgėline, patinimu, bėrimais, kūdikiams gali būti atpylinėjimas, viduriavimas.

Išsivysčius anafilaksijai: kvėpavimo sutrikimu, dusuliu, kosuliu, gerklės sutinimu, sunkesniu rijimu, liežuvio sutinimu, dėl ko sunku kalbėti ir kvėpuoti, pulso susilpnėjimu, padažnėjimu, kraujospūdžio sumažėjimu, odos išblyškimu ar pamėlynavimu, galvos svaigimu ar alpuliu.

Dažniausios alergijos – dėl septynių produktų

Kiekvienas maisto produktas gali sukelti alerginę reakciją, bet 7 maisto produktai sukelia apie 90 proc. visų alerginių reakcijų: kiaušiniai, pienas, riešutai, žuvys, jūrų gėrybės, kviečiai, sojos.

Kai kurios sėklos, pavyzdžiui, sezamas, garstyčios (viena pagrindinių pagardų ir padažų sudedamųjų dalių) yra dažnai pasitaikantys alergenai.

Vaikams alergiją dažniausiai sukelia pienas, kiaušiniai, kviečiai, žemės riešutai. Ilgainiui vaikai gali išaugti alergines reakcijas į pieną ir kiaušinius. Alergija riešutams dažniausiai išlieka visą gyvenimą.

Dažniausi alergenai suaugusiesiems yra riešutai, žuvys ir jūrų gėrybės. Dėl alerginės slogos žiedadulkėms gali pasireikšti burnos alergijos sindromas valgant termiškai neapdorotus vaisius ir daržoves.

Alergiją privalu tirti ir gydyti

Įtariant alergiją maistui, rekomenduojama kreiptis į gydytoją alergologą ir klinikinį imunologą.

Gydytojai paprastai aiškinasi, kuo žmogus skundžiasi, t. y. kokie simptomai ir kada pasireiškia, per kiek laiko praeina, su kokiais maisto produktais sieja simptomų atsiradimą. Jei vargina bėrimai, naudinga turėti ir gydytojui per konsultaciją parodyti bėrimų nuotrauką, nes pavyzdžiui, dilgėlinės bėrimas gali išnykti per kelias valandas ir per konsultaciją jis jau nebus matomas.

Jau yra galimybė nustatyti specifinius IgE alergenų komponentus. Tai yra alergeno dalys, kurios rodo, ar yra tikroji alergija maistui, ar alergija atsirado dėl kryžminių reakcijų į žiedadulkes.

Atsiradus alergijai maistui, gydytojas alergologas pirmiausia paskiria reikiamus tyrimus. Maisto alergijai diagnozuoti atliekami odos dūrio mėginiai, odos dūrio-dūrio mėginiai (kai speciali odos mėginių adatėlė įduriama į maisto produktą, o vėliau – į odą), kraujo tyrimai, kuriais nustatomi specifiniai imunoglobulinai E (IgE) maisto produktams. Jau yra galimybė nustatyti specifinius IgE alergenų komponentus. Tai yra alergeno dalys, kurios rodo, ar yra tikroji alergija maistui, ar alergija atsirado dėl kryžminių reakcijų į žiedadulkes.

Specifinių IgE alergenų tyrimas padeda įvertinti alerginių reakcijų riziką ir numatyti alergijos išaugimo riziką. Kartais diagnostikai taikoma eliminacinė dieta, kai rekomenduojama nevalgyti įtartino maisto produkto 2–4 savaites ir stebima, koks tokios dietos poveikis.

Pats tiksliausias tyrimas – vadinamasis auksinis standartas – provokacinis oralinis mėginys su maistu. Tyrimas atliekamas stacionare arba dienos stacionare. Pacientui duodama valgyti įtartino maisto produkto pamažu didinant dozes.

Provokaciniai mėginiai gali būti atviri, kai gydytojas ir pacientas žino, su kokiu maisto produktu atliekamas tyrimas. Mėginiai gali būti ir abipusiai slapti, kontroliuojami placebo. Tokiais atvejais gydytojas ir pacientas nežino, ar duodamas tam tikras paslėptas maisto produktas (pavyzdžiui, riešutų milteliai šokolado masėje), ar placebas (pavyzdžiui, tik šokolado masė).

Odos mėginių rezultatai žinomi jau po 15 min. Specifinių IgE tyrimo kraujyje rezultatų gali tekti palaukti – tyrimas laboratorijoje dažniausiai užtrunka iki 1 savaitės.

Ar alergija maistui – visam gyvenimui?

Jei buvo diagnozuota alergija maistui, geriausias būdas apsisaugoti – vengti alergiją sukeliančio maisto produkto. Rekomenduojama vengti ne tik to konkretaus maisto produkto, bet ir jo gaminių bei produktų, į kurių sudėtį įeina konkretus alergenas, todėl patartina atidžiai skaityti etiketes ant maisto produktų, pasidomėti ir žinoti, kokiais kitais pavadinimais gali būti pavadintos tos sudedamosios dalys, kurių reikia vengti.

Nuo 2014 m. gruodžio 13 d. visoje Europos Sąjungoje įsigaliojo reglamentas dėl informacijos apie maistą tiekimo vartotojams. Reglamente nurodyta, kad ant maisto pakuotės turi būti išskirtos medžiagos, pasižyminčios alergizuojančiomis savybėmis. Šios medžiagos ženklinimo etiketėje išskiriamos kitu šriftu, stiliumi ar fono spalva. Dažniausiai išryškinama juoda spalva.

Nuo maisto alergijos kenčiantys žmonės dažnai domisi, ar jie visuomet bus alergiški. Nėra tikslaus atsakymo į šį klausimą. Yra vilties, kad alergija pienui, kiaušiniams, kviečiams ir sojoms gali ilgainiui praeiti arba galima išaugti. O štai atsikratyti alergijos riešutams, žuvims ir jūrų gėrybėms tikriausiai nepavyks. Ji išlieka visą gyvenimą.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką