„Tikimybė, kad kosmoso radiacija gali turėti įtakos susirgimui vėžiu, jau patvirtinta. Tačiau mūsų atliekamas tyrimas rodo, jog dideli radiacijos kiekiai, kurie būtų gauti misijų į Marsą metu, gali paveikti smegenis, turėti įtakos jose vykstantiems kognityviniams procesams ir lemti Alzheimerio ligą“, – sako profesorius.
Kosmose yra daug radiacijos, kuri nepasiekia žemės. Tačiau astronautai, pakilę į atvirą erdvę, nėra apsaugoti nuo šių pavojingų spindulių. Daug studijų jau įrodė, kad tai didina riziką susirgti vėžiu, susidurti su širdies problemomis, o naujieji tyrimai atskleidžia, jog skrydžiai į kosmosą gali turėti ir neurologinių padarinių.
K.O‘Banionas kartu su ekspertų komanda aštuonerius metus bendradarbiauja su NASA. Tyrėjai aiškinasi, kokia yra radiacijos įtaka astronautams. Dalis tyrimo vyko JAV esančioje nacionalinėje Brukheiveno laboratorijoje. Mokslininkai siekė išsiaiškinti, ar radiacijos padidėjimas turi įtakos biologinių ir kognityvinių sistemų pakitimams, lemiantiems Alzheimerio ligą.
Tyrimai su žiurkėmis parodė, jog gavus tam tikrą radiacijos kiekį, žiurkių smegenyse atsirado pakitimų. Jose padidėjo baltymo, lemiančio Alzheimerio ligą, kiekis.
„Šios išvados leidžia teigti, kad kosmose esanti radiacija lemia minėtos smegenų ligos atsiradimą ir vystymąsi“, – teigia K.O‘Banionas. Jo manymu, rezultatai rodo, jog NASA teks itin stipriai susirūpinti savo astronautų sveikata.
