Dabar populiaru
Publikuota: 2019 balandžio 23d. 10:16

Audronė jaučiasi sėdinti ant parako statinės – paveldimas krūties vėžys pasireiškė tik nuovargiu

Liūdna moteris
123RF.com nuotr. / Liūdna moteris

Audronė Stankevičienė sirgo ypač klastinga krūties vėžio forma. Nors moteris teigia, jog po gydymo negali jaustis visiškai rami, kad liga neatbus, ji rūpinasi, kaip jaučiasi kitos su panašia liga susidūrusios moterys.

Ligą paveldėjo

Jau praėjo penkeri metai, kaip Audronė Stankevičienė pirmąkart išgirdo krūties vėžio diagnozę. „Krūties vėžys man nėra visai „nepažįstama“ liga, – pasakoja kaunietė. – Nuo jos mirė mano močiutė ir mama.“

Močiutė dar nebuvo sulaukusi penkiasdešimties, o mamai sergant sukako šešiasdešimt.

„Turiu padėkoti mamą operavusiai chirurgei. Tuomet ji griežtai man prisakė rūpintis savo sveikata, nuolatos atlikti tyrimus, nors tuomet buvau jauna, o jauni nemėgsta rūpintis sveikata“, – pasakojo moteris.

Apie ligą Audronę įspėjo didžiulis nuovargis – nieko bloga nejautė, nieko neskaudėjo, bet vos paėjo. Gydytojai atliko bendruosius tyrimus – viskas gerai. Kadangi vienoje krūtyje pati užčiuopė sukietėjimą, buvo atliktas specialus krūtų tyrimas – mamograma, tačiau gydytojas pasakė, kad tai gėrybiniai pakitimai, ir pasiūlė vėl ateiti po dvejų metų. Audronei tuomet buvo 47-eri.

Apie ligą Audronę įspėjo didžiulis nuovargis – daugiau nieko bloga nejautė.

„Skaudžiausia, kad visiems gydytojams pasakiau, jog krūties vėžiu sirgo mano artimos moterys, tačiau niekas manęs neinformavo apie genetinius tyrimus. Buvau skaičiusi, kad tokius tyrimus yra atlikusi aktorė Angelina Jolie, bet maniau, kad jie atliekami tik Amerikoje“, – prisimena Audronė.

Kad ir Lietuvoje atliekami specialūs tyrimai ir nustatomas BRCA genas, kuris lemia paveldimą vėžį, Audronė sužinojo tik susirgusi – pagal galiojančią tvarką moterys, kurių artimos giminaitės sirgo krūties vėžiu, gali būti ištiriamos, ar jos nepaveldėjo ligos.

Nustebino gydytojų atsainumas

Mamografiją atlikusio gydytojo teiginys, kad viskas gerai, ir rekomendacija ateiti po dvejų metų Audronės neįtikino. Ji vis prisimindavo mamą operavusios chirurgės žodžius. Be to, ir nuovargis nepraėjo. Tad moteris, praėjus pusei metų, ryžosi dar kartą atlikti tyrimus, tik kreipėsi į kitą gydytoją. Šįkart tyrimų išvados nebuvo tokios optimistinės.

„Jau kai man darė echoskopiją, pasižiūrėjusi į ekraną pati supratau, kad nėra gerai. Mamografija tik patvirtino įtarimus“, – sakė kaunietė.

Liga buvo vos beprasidedanti – pirmoji stadija, tačiau genetinis tyrimas parodė, kad Audronė turi BRCA geną, kuris lemia paveldimą vėžį. Tokį geną tėvai perduoda savo vaikams. Ir jeigu dėl geno išsivysto vėžys, jis paprastai būna labai piktas. Blogiausia, kad gydyti tokį vėžį yra gana ribotos galimybės.

„Labai gaila, kad genetinio tyrimo atsakymas atėjo po operacijos. Būčiau norėjusi, kad būtų padaryta gerokai didesnė operacija nei dabar. Dabar negaliu jaustis rami – vis kelia nerimą klausimas, ar liga neatsinaujins“, – sako moteris.

Jei dėl geno mutacijos išsivystė vėžys vienoje krūtyje, 50 proc. tikimybė, kad išsivystys ir kitoje.

Ligonių kasos implantų nekompensuoja

Audronei buvo pašalintas navikas. Dažnai tokius genus turinčioms moterims, kad liga neatsinaujintų, neretai pašalinamos krūtys, kaip, pavyzdžiui, Angelinai Jolie.

Tačiau moteriai dabar rūpi ne tik jos reikalai. Chirurgai jos krūtį išsaugojo, tačiau, dalyvaudama onkologinėmis ligomis sergančių moterų draugijos „Eivena“, kuriai priklauso per 100 moterų, veikloje, ji sutinka daug agresyviu krūties vėžiu sergančių „kolegių“.

Joms buvo atlikta abipusė mastektomija, tai reiškia, kad buvo pašalintos abi krūtys. Moterims, kurioms dėl BRCA1 geno mutacijos išsivystė vėžys vienoje krūtyje, yra 50 proc. tikimybė, kad išsivystys ir kitoje. Todėl krūtys profilaktiškai pašalinamos.

Ligonių kasos kompensuoja operaciją ir krūties atkūrimą savais audiniais, bet ne implantus. Liesoms moterims vienintelė galimybė vėl turėti krūtis yra implantai, nes audinių tiesiog nėra iš kur paimti. Tačiau ne visos turi lėšų implantams.

„Kaip moteriai jaustis be krūtų? – klausia Audronė. – Tuomet vėžys jų galvoje lieka visam gyvenimui“.

Paveldimas vėžys smogia jaunoms moterims

Būtų labai gerai, jeigu moterims, sergančioms paveldėtu krūties vėžiu, būtų kompensuojami implantai. Tokių nėra daug – apie 5–10 proc. visų krūtų vėžiu sergančių moterų.

Paveldimas vėžys dažniausiai smogia moterims, kurios nėra net sulaukusios 50 metų.

„Paveldimas vėžys dažniausiai smogia moterims, kurios nėra net sulaukusios penkiasdešimties metų. Pažįstu sergančių jaunų moterų, kurioms reikia užauginti vaikus, kurioms prieš mastektomiją buvo sunku apsispręsti, ar turimus pinigus panaudoti sau ar šeimai, vaikams.“

Apsispręsti labai sunku, nes liga sunki, operacija – irgi, kankina baimė, kad neišgyvensi, ir kartu norisi išlikti moterimi. Galų gale pasveikus sunku iškęsti aplinkinių reakciją – moteris be krūtų! Ne visas palaiko ir sutuoktiniai.

„Ir fiziškai, ir psichologiškai labai sunku. Nežinau, ar yra Lietuvoje statistika, kiek moterų dėl to serga depresija, kiek vartoja vaistų nuo nerimo, nemigos. Galiu padėkoti likimui, kad susirgusi sulaukiau labai daug pagalbos ir paramos – vyro, šeimos, draugų. Ne visoms moterims taip pasisekė“, – sako Audronė.

Pasveikimas – dar ne viskas

Krūties vėžys – dažniausia moterų onkologinė liga. Kasmet šia liga suserga per 2 tūkst. Lietuvos moterų. Ankstyvoji vėžio diagnostikos programa leidžia 70 proc. ligonių ligą nustatyti, kai ji dar tik prasideda.

„Šios moterys turi nemažas galimybes pasveikti. Tačiau ilgai besigydydamos ir kartais net pasveikusios, moterys ir jų šeimos nariai susiduria su daugybe rūpesčių – emocinių, socialinių, organizacinių, nes jei suserga moteris, kuri yra ir žmona, ir mama, ir sesuo, suserga visa šeima“, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovė, gydytoja onkologė-radioterapeutė prof. Elona Juozaitytė.

Tačiau profesorė atkreipia dėmesį, kad gydymo sėkmė priklauso ne tik nuo naujų gydymo technologijų, gydytojų profesionalumo, bet ir nuo to, ar moterį palaiko artimieji, supranta bendradarbiai ir kaimynai, ar ji visavertiškai gyvena.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Elona Juozaitytė
Luko Balandžio / 15min nuotr./Elona Juozaitytė

„Mes, gydytojai, bendraudami su pacientėmis, išgirstame įvairiausių klausimų ir lūkesčių, – teigia prof. E.Juozaitytė. – Daugelį sergančių ir pasveikusių moterų norų būtų įmanoma įgyvendinti gydymo įstaigų ar valstybės pastangomis. Žinoma, negalima visų norų įgyvendinti iš karto, todėl visų pirma reikia išsiaiškinti svarbiausias ir aktualiausias problemas“.

Iniciatyvą „Minios balsas“ pirmieji sukūrė švedai

Su panašiomis problemomis buvo susidūrę ir švedai. Jų sėkmingas socialinis projektas „Crowd ideas“ padėjo išspręsti daug skausmingų problemų. Jis tapo pavyzdžiu susibūrusiai iniciatyvinei grupei, kurioje yra medikų, visuomeninių organizacijų atstovų, politikų.

„Kviečiame Lietuvos gyventojus pasidalyti savo patirtimi, išsakyti mintis, ką galėtume pataisyti, kad su liga susidūrusiems žmonėms taptų lengviau gyventi ir atsitiesti“, – tikino prof. E.Juozaitytė.

Savo idėjas „Minios balso“ iniciatyvinei grupei galima išsiųsti per visuomeninių organizacijų tinklalapį nkla.lt/minios-balsas arba https://www.eivena.lt/.

Pasiūlymai renkami iki liepos 30-osios. Vėliau darbo grupė jas analizuos ir suskirstys į kategorijas, išrinks svarbiausius, kuriuos būtų galima įgyvendinti. Jie bus pristatyti 2019 m. rugsėjį Seime.

„Minios balsas“ projekto komanda tvirtina, kad visa pateikta informacija yra konfidenciali, griežtai paisoma duomenų apsaugos reikalavimų. Todėl nereikia bijoti pasidalyti net skaudžiausia savo patirtimi, jei manote, kad, kažką pakeitusios, kitos moterys galėtų išvengti panašios patirties.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Būk sumanus

Ar žinai?

Ar žinai?
Ar žinai?

Metas rinktis

Naviguok į ateitį

Nepasiduokime ligai

Laikas iškylai

Vyrų mados savaitė

Venecijos meno bienalė

Dream 2 Drive

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką