Gimnazistams palinki sveikatos
Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis yra siūlęs nepraeiti pro rūkančiuosius ir palinkėti jiems... sveikatos.
„Kasdien eidamas iš namų Subačiaus gatvėje į darbą ministerijoje pakalbinu rūkančius gimnazistus ir palinkiu jiems sveikatos. Kartą pasakiau, kad jie labai išblyškę“, – pasakojo ministras, neslėpdamas, kad jo akiai labai nepatrauklu, kai jaunimas savo grožio ir sveikatos zenite stoviniuoja prie šiukšlių konteinerio ir rūko.
Kasdien eidamas iš namų Subačiaus gatvėje į darbą ministerijoje pakalbinu rūkančius gimnazistus ir palinkiu jiems sveikatos. Kartą pasakiau, kad jie labai išblyškę.
V.P. Andriukaitis rūkymą prilygina marui, kuris vieną po kitos šienauja gyvybes, bet rūkantieji ilgai negali suprasti grėsmės masto.
11-ečiai – jau rūko
Doc. Aurelijus Veryga portalui 15min.lt teigė, kad 70 proc. rūkančiųjų pradeda rūkyti būdami nepilnamečiai.
„Tai yra iki to amžiaus, iki kurio jie teoriškai net negalėtų įsigyti tabako gaminių“, – pažymėjo pašnekovas.
Lietuvos 15-ečių tyrimas atskleidė, kad kas trečia mergaitė ir kas antras berniukas rūkyti pradėjo net nesulaukę 13-os.
„Jauniausi vaikai, kurie dalyvauja apklausose, būna 11-os metų. Ir tada tarp jų jau būna rūkančiųjų. Tyrimo, kuris užčiuoptų, kada vaikai dar visiškai nerūko, neturime“, – aiškino A.Veryga.
Tabako industrija rado nišą – kiną
Tiesioginė tabako gaminių reklama per vaizdo klipus televizijoje ar lauko reklamos stenduose Lietuvoje draudžiama nuo 2000 metų. Tačiau tai nereiškia, kad tabako reklama iš esmės neegzistuoja.
Tabako gamintojai ir platintojai kasmet investuoja milžiniškus pinigus į kino pramonę, per kurią nesunkiai pasiekia jaunąją auditoriją.
Tyrimai rodo, kad šeimose, kur rūko mamos, rūkančių vaikų procentas yra dvigubai didesnis nei tose, kur mamos nerūko.
„Kino filmuose rūkymas pristatomas kaip socialiai priimtinas reiškinys. Amerikiečiai tokius filmus žymi specialiu ženklu, kad tėvai galėtų spręsti, ar leisti vaikui juos žiūrėti. Mes į tai visiškai nekreipiame dėmesio“, – apgailestavo A.Veryga.
Šeima – antras labai svarbus veiksnys, turintis įtakos rūkymo įpročiams.
„Tyrimai rodo, kad šeimose, kur rūko mamos, rūkančių vaikų procentas yra dvigubai didesnis nei tose, kur mamos nerūko. Taigi, šeimos vaidmuo labai svarbus“, – pabrėžė pašnekovas.
Trečias ne mažiau reikšmingas faktorius – visuomenės nuostatos ir požiūris į rūkantį vaiką.
„Esame pasiekę labai įdomią ribą, kai vaikų rūkymas nebelaikomas didele problema. Esą nieko baisaus: tegul geriau parūko nei vartoja narkotikus. Arba vadovaujamasi tokia filosofija: o kas nepabando? Jaunystė – kvailystė ir t.t. Prieš 20 metų kone visi suaugusieji, pamatę gatvėje rūkantį paauglį, būtų jį sudrausminę. Dabar tai tapę kasdienybe, natūraliu reiškiniu. Vaikai, nejausdami gėdos, baimės ir atsakomybės, mano, kad tai – žaidimas, kuris neatneš rimtesnių pasekmių“, – aiškino A.Veryga.
Mesti nori, bet nesugeba
A.Veryga įspėjo, kad priklausomybė nikotinui formuojasi labai greitai. Pirmąjį dūmą paaugliai dažniausiai užtraukia septintoje klasėje. Vienuoliktoje jie jau norėtų atsikratyti šio žalingo įpročio, tačiau tai padaryti labai sunku.
Esame pasiekę labai įdomią ribą, kai vaikų rūkymas nebelaikomas didele problema. Esą nieko baisaus: tegul geriau parūko nei vartoja narkotikus.
„Tas noro pasirodyti kietam, maištavimo ir maivymosi laikas labai greitai praeina. Kai visiems viską įrodai, po to mokėti po 10 litų už cigarečių pakelį per dieną nebesinori“, – konstatavo specialistas.
Prisipažinti tėvams apie tai, kad esi įklimpęs į nikotiną ir ieškoti profesionalios pagalbos paaugliai dažniausiai nedrįsta. O uolios pastangos atsikratyti žalingo įpročio savarankiškai neretai nueina šuniui ant uodegos ir galiausiai baigiasi atkryčiu.
„Metus rūkyti gali sutrikti miegas, sunku susikaupti, sukoncentruoti dėmesį, todėl mokiniai, baimindamiesi, kad tokia būsena turės neigiamos įtakos mokymosi rezultatams, vėl pradeda rūkyti“, – pasakojo A.Veryga, konsultavęs ir gydęs ne vieną nuo tabako priklausantį jaunuolį.
Šviesti reikia, bet problemų tai neišspręs
Švietimo įstaigų administracija su jaunuolių rūkymu dažniausiai kovoja draudimais. Bene populiariausias iš jų – draudimas rūkyti mokyklos teritorijoje. Tačiau šis draudimas labai lengvai apeinamas – pertraukų metu moksleiviai dūmą traukia vos per kelis žingsnius nuo oficialių mokyklos valdų.
Švietimas, informaciniai renginiai ir paskaitos apie rūkymo žalą gali duoti naudos, tačiau tai nėra efektyvus problemos sprendimo būdas. Be to, tai dar ir pakankamai brangi priemonė.
Metus rūkyti gali sutrikti miegas, sunku susikaupti, sukoncentruoti dėmesį, todėl mokiniai, baimindamiesi, kad tokia būsena turės neigiamos įtakos mokymosi rezultatams, vėl pradeda rūkyti.
„Daug paprasčiau klijuoti įspėjimus apie rūkymo žalą ant cigarečių pakelių“, – įsitikinęs A.Veryga. Jis pasidžiaugė, kad tai daryti įpareigos naujai priimta, nuo gegužės įsigaliojusi Tabako gaminių direktyva.
Teigiamos švietimo įtakos jis neneigia, tačiau pažymi, kad paskaitose pateikiama informacija turėtų būti diferencijuojama pagal atskiras amžiaus grupes: „Juk penktokėms nėra prasmės pasakoti apie tai, kad rūkymas gali pažeisti jų kiaušialąstes: susilaukti vaikų joms dar visai neaktualu.“
Akcizo didinimas ir prieinamumo apsunkinimas
Valstybės reguliavimas – pagrindinė, efektyviausia ir didžiausią naudą duodanti rūkymo prevencijos priemonė. Anot A.Verygos, valstybė turėtų padaryti viską, kad tabako gaminiai vaikams būtų kiek įmanoma sunkiau prieinami.
„Jei cigaretės tokios pigios, kad jų gali nusipirkti vaikai, vadinasi, mes vėl užsiauginsime naują rūkalių kartą. Jei to nenorime, tabako gaminiai turi tapti tokie brangūs, kad retas vaikas galėtų juos įpirkti. Tai galioja ir suaugusiesiems. Jei iš esmės kasmet vis labiau sumažintume rūkančiųjų skaičių, tolydžio trauktųsi tiek legalios, tiek nelegalios prekybos tabako gaminiais rinka“, – aiškino A.Veryga.
Antras žingsnis – apsunkintas tabako gaminių įsigijimas. Tarkime, Islandijoje draudžiama parduoti tabako gaminius tiesiogiai prieinamu būdu.
Kadangi sankcijos už cigarečių pardavimą nepilnamečiams yra menkos, verslininkai neturi motyvacijos neparduoti, bijant prarasti licenciją.
„Tai reiškia, kad atėję į parduotuvę nepamatysite tabako gaminių – lyg jų visai nebūtų. Norėdamas nusipirkti cigarečių, turėtum kreiptis į pardavėją ir jis iš specialaus stalčiaus už prekystalio jums ištrauktų. Tai jau yra apsunkinimas“, – sakė A.Veryga.
Jis atkreipė dėmesį, kad 1992 metais Islandijoje 15–16 metų amžiaus vaikų grupėje rūkančiųjų buvo 42 proc. 2013 metais – tik 5 proc.
Kiek reikia parduoti: sunkvežimį?
Trečias svarbus momentas – rimta administracinė atsakomybė už tabako pardavimą nepilnamečiams.
„Dabar gi pas mus į tokius pažeidimus žiūrima pro pirštus. Net teismų praktikoje, jei pardavėjas pardavė pakelį cigarečių nepilnamečiui, tai traktuojama kaip nedidelis nusikaltimas. Tai kiek reikia parduoti, kad būtų rimtas įstatymo pažeidimas? Sunkvežimį? Kadangi sankcijos už cigarečių pardavimą nepilnamečiams yra menkos, verslininkai neturi motyvacijos neparduoti, bijant prarasti licenciją ar pan.“, – aiškino A.Veryga.
Tabako rinka sėkmingai suksis tol, kol nesiimsime drastiškų priemonių grandinei nutraukti.
Jis įsitikinęs, kad įgyvendinus šias priemones valstybė pasiektų, jog laikui bėgant joje liktų tik 4–5 proc. rūkančiųjų, kurie laisva valia save pasmerktų lėtai ir skausmingai mirčiai.
„Tabako rinka sėkmingai suksis tol, kol nesiimsime drastiškų priemonių grandinei nutraukti. Jei jaunimas mestų rūkyti, fabrikai užsidarytų, tabako pramonė bankrutuotų“, – neabejoja A.Veryga.
Rūkė daugiau nei pusė apklaustųjų
Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kartu su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto mokslininkais 2012 m. atliko tyrimą „Vilniaus miesto mokyklų mokinių rūkymo ir kitų priklausomybes sukeliančių rizikos veiksnių įvertinimas“ (2012 m. rugsėjo – gruodžio mėn.).
Tyrimo duomenimis, rūkė ar bandė rūkyti daugiau negu pusė (64,9 proc.) Vilniaus miesto 8–12 klasių mokinių. Rūkiusiųjų ar bandžiusių rūkyti skaičius auga, didėjant mokinių amžiui. Vėliau, tapę priklausomi nuo tabako ir suvokę ar patyrę rūkymo žalą sveikatai, dauguma rūkančiųjų nori ir bando mesti rūkyti, bet savarankiškai tai pavyksta tik ketvirtadaliui, nes nėra visiems norintiems prieinamos pagalbos.
Dėl rūkymo prarandama vidutiniškai po 5–7 gyvenimo metus.
2012 metų duomenimis, daugiau nei 15-os metų amžiaus grupėje kasdien rūkančių vyrų dalis Lietuvoje siekia apie 33 proc., moterų – 13 proc.
Sveikatos apsaugos ministerija atkreipia dėmesį, tabako dūmuose yra apie 4000 cheminių junginių įvairių dalelių ir dujų pavidalu. Daugybė jų laikomi kancerogenais – sukeliančiais vėžį. Jie priskiriami patiems stipriausiems A klasės kancerogenams.
Nuo rūkymo sukeltų ligų kasdien miršta apie 10 tūkst. žmonių, o kasmet – apie 6 mln. pasaulio gyventojų. Dėl rūkymo prarandama vidutiniškai po 5–7 gyvenimo metus.
