Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Bedantė Lietuva: šalyje gyvena tiek bedančių, kad užtektų didmiesčiui įkurti

dantys
"Scanpix" nuotr. / Dantys
Šaltinis: Savaitraštis „15min“
0
A A

Holivudo žvaigždė Melas Gibsonas lietuvius kadaise yra pavadinęs golfo lazdomis ginkluotais aštriadančiais. Bet tiesa – dar skaudesnė: Lietuvoje tiek daug žmonių neturi jokių dantų, kad bedančiai galėtų užpildyti visą Klaipėdą ir dar liktų

Daugiau 15min Gyvenimas naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

Lietuvos veidą bandoma puošti įspūdingai kainuojančiais projektais: Valdovų rūmais, Visagino atomine elektrine, „auksiniais“ tualetais, surūdijusiais vamzdžiais prie Neries. Tačiau pažvelgę į žmonių dantis pamatysime, kad maždaug kas penkioliktą ES valstybės gyventoją bjauroja bedantė šypsena.

Dantų gydymas paverstas komercija: susidėti normalius dantis kainuoja tiek pat, kiek nusipirkti naują gerą automobilį, todėl dantų vyresniame amžiuje turi tik tie, kurie turi pinigų.

Geri dantys – deficitas. Prieš dvidešimtmetį žmonės stovėdavo eilėse prie daktariškos dešros. Dabar – prie valstybinių ligonių kasų.

Prieš dvidešimtmetį žmonės stovėdavo eilėse prie daktariškos dešros, dabar – prie dantų, kurių protezavimą kompensuoja valstybė.

Štai Panevėžyje kompensacijos už dantų protezavimą vidutiniškai tenka laukti trylika metų, o Neringoje – pusmetį, mat laukimo trukmė priklauso nuo savivaldybės išgalių. Vidutiniškai Lietuvoje dantų reikia laukti 2–4 metus.
2012 m. spalio 1-osios duomenimis, šalyje 119 971 žmogus laukė dantų protezavimo paslaugų išlaidų kompensavimo. Jau dvejus metus ši eilė ilgėja, todėl laukiantieji gali protezuoti dantis už savo pinigus, o, atėjus jų eilei, atgauti dalį išlaidų.

Taip iš tų beveik 120 tūkst. laukiančiųjų pasielgė šeštadalis – 20 744 žmonės. Visi kiti neturi už ką.

Šie skaičiai neatskleidžia visos šalies bedančių armijos, nes kompensaciją už dantų protezavimą gauna ir į valstybines ligonių kasas dėl to kreipiasi ne visi. Dar „n“ bedančių burnų puošia dirbtinės šypsenos – įdedami protezai, kuriuos žmonės, prieš eidami gulti, pasideda ant spintelės.

Bedančių armijai – 30 milijonų

Nors dantų galima netekti ir esant darbingo amžiaus bei sveikatos, teisę į dantų protezavimo kompensaciją turi privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdrausti pensininkai, nedarbingi arba iš dalies darbingi asmenys ir vaikai.

Kompensacija išmokama tik visiškai baigus dantų protezavimą, pagal faktines dantų protezavimo išlaidas; maksimalus dydis – 3560 Lt.

Pernai Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto išlaidos dantų protezavimo paslaugoms apmokėti vienam asmeniui siekė tik 1146,5 lito.

„Už tokią sumą bedančiam žmogui – pensininkui ar anksti netekusiam dantų – įmanoma padaryti tik išimamą plokštelę, be jokių implantų. Ir tai ne visi privatūs kabinetai ir ne visos laboratorijos už tiek padarytų, nes geresnės plokštelės su gražesniais dantimis kainuoja brangiau“, – teigia odontologijos klinikos „Dentvalda“ gydytojas odontologas Valdas Labanauskas.

Jo teigimu, už 1146,5 Lt žmogus gali nusipirkti įdedamus dantis, kuriuos net užfiksuoti burnoje būtų sunku, nes nebūtų ant ko tai padaryti. Dantų implantai laikomi kosmetine procedūra, todėl PSD nepadengia tokių išlaidų.

Odontologų rūmų tarybos pirmininko Alvydo Šeikaus manymu, kompensacijos suma turėtų būti protinga.

„Jeigu žmogų – kad ir tą pensininką – pastato į eilę susitvarkyti defektų ir tai gali padaryti tik išimamu protezu, aš nežinau, ar tai teisinga, ar ne. Tai priklauso nuo valstybės turtingumo lygio. Funkciją atstato, bet ar žmogus patenkintas, nešiodamas tuos krentančius protezus?“ – retoriškai klausia A.Šeikus.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Asmens sveikatos departamento Specializuotos medicinos pagalbos skyriaus vyriausioji specialistė Vilma Šimkienė tvirtina, kad vienam žmogui skiriama suma nustatyta tokio dydžio, kad kuo daugiau žmonių ir kuo greičiau galėtų protezuoti dantis.

„Didinti sumos nėra pakankamai lėšų, nes PSDF biudžetas nėra didelis. Jo dydį tvirtina Seimas. Dėl finansinės krizės Lietuvoje viskam buvo sumažintas finansavimas, todėl sumažėjo ir dantų protezavimo išlaidų kompensavimo suma. Kalbant apie kitas valstybes, nėra nei vienos ES šalies, kur valstybė visiškai kompensuotų dantų gydymą bei protezavimą“, – argumentuoja V.Šimkienė.

Šiems metams dantų protezavimo paslaugoms apmokėti planuojama skirti 30 113 400 litų.

Dešimtys tūkstančių litų

Dantų protezavimas atliekamas keliais skirtingais metodais, naudojant vainikėlius, implantus, dantų protezus, laminates. Protezai būna išimami arba neišimami.

„Tai, kokia procedūra bus atliekama bedančiui pacientui, priklauso nuo bendros jo sveikatos, amžiaus ir kaulo būklės. Pastaroji svarbiausia. Jeigu kaulas ir paciento piniginė leidžia, dedama po šešis implantus abiem žandikauliams ir ant implantų protezuojami neišimami protezai. Jeigu sąlygos neleidžia (nėra kaulo arba jis labai plonas, atrofavęsis, ar žmogus vyresnio amžiaus), dedama po keturis implantus į žandikaulį ir dedamas dalinai išimamas protezas, kurį reikia išimti, išvalyti ir vėl įsidėti, arba dedami du implantai ir ant jų prisegama plokštelė“, – pasakoja V.Labanauskas.

Gydytojo odontologo teigimu, protezavimo kaina priklauso nuo implantų skaičiaus. Vieno danties atstatymo (implantavimo ir protezavimo) išlaidos siekia 2600–3000 Lt. Pigiausias įmanomas variantas bedančiam asmeniui – du implantai ir ant jų fiksuojamas išimamas dantų protezas. Tokio varianto kaina – 5500–6500 Lt. Norinčiam kokybiškų implantų ir protezų, išlaidos gali siekti ir 35 000 Lt.

Jei prieš atliekant protezavimą reikalingos kokios nors procedūros (dantų rovimas, gydymas, kaulo persodinimo operacija ar specialus kaulo implantas), kaina smarkiai šokteli.

Nauji dantys – po metų

Netekus dantų pasikeičia veidas: jo apačia pažemėja, smakras atsikiša, lūpos įdumba, raukšlės išryškėja. Ilgai neįsidėjus implantų ir  (ar) protezų, protezas nebesifiksuoja burnoje ant bedančių žandikaulių. Tampa sunku valgyti, šypsotis ir kalbėti. Todėl norisi šį reikalą sutvarkyti kuo greičiau.

„Yra tokių situacijų, kai gydytojas, ištraukęs nereikalingus ar atitarnavusius dantis, gali iškart sudėti implantus. Tokiu atveju dantų protezų implantavimas užtruktų tik kelis mėnesius, – pasakoja V.Labanauskas. – Jeigu reikia laukti, kol sugis žandikaulis po dantų traukimo ar po kaulo augmentacinių procedūrų, iki galutinio rezultato gali praeiti metai ar pusantrų.“

Pašnekovo teigimu, dantų implantacija, atliekama be kaulo auginimo procedūros, nėra sudėtinga ir skausmas būna žymiai mažesnis nei traukiant dantis. Tačiau jei atliekamos ir rimtos atstatymo procedūros, rekomenduojama daryti bendrinę nejautrą operacijų metu. Narkozė, bent jau privačiame sektoriuje, kainuoja nepigiai.

Svarbiausia – profilaktika

Japonų mokslininkai ieško būdų, kaip atauginti iškritusius dantis. Tai nutiks ne anksčiau nei po šimtmečio, todėl reikia kitų alternatyvų dantims apsaugoti.

A.Šeikus: „Profilaktika – pati svarbiausia sistema, kuri gali apsaugoti nuo didelių išlaidų.“

„Manau, kad profilaktika – pati svarbiausia sistema, kuri gali apsaugoti nuo didelių išlaidų. Valstybė turi būti suinteresuota skirti tam pinigų pradinėje stadijoje, o ne tada, kai dantys jau iškrenta“, – svarsto A.Šeikus.

SAM atstovė V.Šimkienė į kritiką atsako, siekiant jog jau 7 metus PSD lėšomis finansuojama Vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programa.

Silantai – tai dantų ėduonies (karieso) profilaktikai skirtos medžiagos, neleidžiančios bakterijoms ir angliavandeniams patekti į dantų vageles bei įdubas ir taip jas apsaugančios nuo dantų ėduonies.

Padengti dantis silantais paprasčiau ir pigiau nei juos plombuoti.

2010 metais šios programos įgyvendinimui buvo skirta 2,01 mln. litų, suteikta 49 063 tūkst. paslaugų už 1,45 mln. litų. Praėjusiems metams buvo skirtas toks pat finansavimas.

Pernai iš 6–14 metų  amžiaus šalies vaikų, galinčių dalyvauti šioje programoje, paslaugomis pasinaudojo tik 14,7 proc.

„Sergančiųjų dantų ėduonimi Lietuvoje labai daug, nemažą dalį sudaro vaikai, – teigia visuomenės sveikatos specialistė D.Juršytė. – Odontologai rekomenduoja dantis valytis 2 kartus per dieną. Tačiau, kaip rodo 2010 metų HBSC tyrimai, dažniau nei kartą per dieną dantis valosi 56,8 proc. Vilniaus miesto mokinių, 33,8 proc. juos valosi kartą per dieną. Kas dešimtas apklausos dalyvis dantų niekada nesivalo arba juos valosi retai. 72,4 proc. sostinės mokinių pripažino, kad jau turi keletą plombuotų dantų.“

Kam ir kokia pagalba priklauso

Anot Valstybinės ligonių kasos atstovo spaudai Kazio Žilėno, gyventojai dažnai skundžiasi, kad už pirminės ambulatorinės odontologinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas gydymo įstaigose reikalaujama mokėti ir neteikiama informacija, kokios šios pagalbos apimtys.

Draustiems PSD, PSDF biudžeto lėšomis yra apmokamos pirminės odontologinės priežiūros paslaugos.

Tai būtinoji medicinos pagalba; vaikų dantų ėduonies profilaktika; sąkandžio anomalijų išaiškinimas ir profilaktika; dantų ėduonies gydymas; pulpito (išskyrus dantų kanalų kalcifikaciją ir vidinę rezorbciją) gydymas; apikalinio periodontito (išskyrus dantų kanalų pergydymą) gydymas; nesisteminės kilmės nekariozinių dantų ligų gydymas; dantų akmenų virš dantenų ir po jomis nuėmimas; gingivito gydymas, liežuvio bei burnos gleivinės ligų diagnozavimas ir gydymas po specialisto konsultacijos; ikivėžinių ligų įtarimas; premedikacijos ir vietinės nejautros atlikimas; dantų ir dantų šaknų traukimas; ūmių odontologinės kilmės žandikaulių uždegimų (periostito, alveolito, perikoronarito) diagnozavimas ir gydymas; seilių liaukų ir veido žandikaulių srities limfinės sistemos ligų diagnozavimas ir gydymas po specialisto konsultacijos; laikinų įtvarų uždėjimas gydant dantų traumas; pirmosios pagalbos suteikimas ištikus žandikaulių traumai ir gydymas po specialisto konsultacijos; danties vainiko lūžimo gydymas; danties išnirimo (išskyrus visišką danties išnirimą) gydymas; kaltinių nenuimamų dantų protezų nuėmimas.

Visi, išskyrus vaikus bei besimokančius dieninėse bendrojo lavinimo ir profesinėse mokyklose (iki 24 metų amžiaus), ir socialiai remtinus asmenis, pateikusius savivaldybės pažymą, moka už plombines ir kitas odontologines medžiagas ir vienkartines priemones pagal tuo metu galiojančias kainas.SAM duomenimis, vienam gyventojui pirminės ambulatorinės odontologinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų metinė bazinė kaina yra: gyventojams iki 17 metų – beveik 43 Lt, nuo 18 metų – 34,59 Lt.

Pas odontologą – prispyrus bėdai

Nors reguliarus dantų tikrinimas pas gydytoją odontologą labai svarbus, SAM apklausos duomenimis, profilaktiškai burnos sveikatą tikrinasi tik kas ketvirtas šalies gyventojas.

Beveik penktadalis pas odontologą apsilanko tik tada, kai nebegali pakelti dantų skausmo, 37 proc. – pajutę nedidelį skausmą, 12 proc. užsuka, kai skausmas tęsiasi ilgą laiką. O 11,7 proc. 20–29 metų amžiaus apklaustųjų pas odontologus nesilanko išvis.

Pasekmės – liūdnos. Anot Vilniaus visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos stebėsenos specialistės Dainos Juršytės, pernai daugiausia šalies gyventojų, sergančių virškinimo sistemos ligomis, sirgo būtent dantų ligomis (taip pat ir dantų ėduonimi) – 50,9 proc.

Sergančių dantų ligomis daugiau užregistruota moterų negu vyrų. Pernai 1 000 šalies gyventojų teko 172 moterys ir 139,4 vyrai. „Moterys labiau linkusios rūpintis savo sveikata, todėl ir dažniau lankosi pas odontologą“, – aiškina specialistė.

Daugiausia sergančių dantų ligomis asmenų yra 65 metų amžiaus ir vyresnių grupėje. Mažiausiai dantų ligomis serga asmenys nuo 18 iki 44 metų.

Vizitas poliklinikoje baigėsi fiasko

38 metų Asta naudojosi tik privačių odontologų paslaugomis, kol prieš metus ryžosi dantis profilaktiškai pasitikrinti Vilniaus Šeškinės poliklinikoje.

Vizitas pas bendrosios praktikos gydytoją odontologą buvo paskirtas po mėnesio, tačiau šios datos moteris nesulaukė – peršalus įsiskaudėjo kadaise jau taisytas krūminis dantis. Skausmas vis aštrėjo, nebegelbėjo priešuždegiminiai vaistai, tad Asta paprašė paankstinti vizito datą. Pavyko – gydytoja sutiko priimti po poros dienų.

Nebegalite iškęsti skausmo? Išgerkite priešuždegiminių vaistų. Jau geriate? Tai puiku – teisingai gydotės. Kaip dar galiu jums padėti? Galiu išrauti dantį.

Astą priėmusi jaunutė odontologė po apžiūros konstatavo: „Reikia padaryti skaudamo danties rentgeno nuotrauką. Bet rentgeno kabinetas šiandien nebedirba. Dirbs rytoj po pietų, o aš – iš ryto. Pasidarykite ryt nuotrauką, o pas mane ateikite poryt. Nebegalite iškęsti skausmo? Išgerkite priešuždegiminių vaistų. Jau geriate? Tai puiku – teisingai gydotės. Kaip dar galiu jums padėti? Galiu išrauti dantį.“

Poliklinikos kasoje už dantų apžiūrą kelias dešimtis centų susimokėjusi moteris nusprendė daugiau nebeeksperimentuoti – pagalbos kreipėsi į privatų odontologą, kuris gali pats iš karto padaryti rentgeno nuotrauką.

Vos žvilgtelėjęs į nuotrauką gydytojas paskyrė antibiotikų – iš sinuso į dantį persimetusi infekcija buvo kaip reikiant įsismarkavusi. Rauti danties neprireikė. Praėjo metai, o jis vis dar savo vietoje.

Antrasis Astos bandymas pasinaudoti pigiomis poliklinikos odontologų paslaugomis taip pat baigėsi keistokai. Dantis per maždaug minutę apžiūrėjusi odontologė pareiškė, kad karieso nerasta. Pacientei pasiskundus, kad kelios plombos jai atrodo gerokai nudilusios ir išklibusios, medikė atrėžė: „Estetiniu plombavimu neužsiimame.“

Savaitraštis „15min“
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką