„Samarijos“ pastate pasitinka su sveikstančiais alkoholikais nuolat dirbantis Gintaras. Jis ir paaiškina, kas čia dedasi. Kitame rajono gale, Kuršėnų seniūnijoje esančiame Romučių socialinės-psichologinės reabilitacijos bendruomenėje „Agapao“ žmonės gydosi priklausomybes alkoholiui ir narkotikams.
Išsivalo organizmą, praeina dvylikos žingsnių programą. Tai gali užtrukti ir metus. Tuomet jie yra laisvi rinktis. Gali keliauti atgal į namus, įprastą pasaulį, kurį jie vadina „matrica“. Gali kurtis naujus namus, ir naują gyvenimą, jei tik turi galimybių.
Gali keliauti atgal į namus, įprastą pasaulį, kurį jie vadina „matrica“.
O jei tokių galimybių nėra? Kai kurie nenori grįžti į „matricą“.
Jiems pasiūlomas dar vienas tarpinis žingsnis į savarankišką gyvenimą – komuna „Samarijos“ centre. Čia prie bendro ūkio daugiausia tenka prisidėti darbu, o ne pinigais.
Tvartuose mekena per pusantro šimto ožkų. Prieš keletą metų jų buvo tik kelios dešimtys. Dabar ožkų ūkis gerokai išsiplėtė. Didesnio apylinkėje ir nerasi.
Kur komuna deda primelžtą pieną? Kažkiek išgeria patys. Didžioji dalis virsta sūriais ir iškeliauja į pardavimo vietas. „Šiauliuose su realizavimu prastai. Didžioji dalis produkcijos išvyksta į Kauną, kur radome nuolatinių pirkėjų“, – atskleidžia Gintaras.
Gamina fetos ir fermentinį sūrį
Šeštą valandą vakaro vienas iš gyventojų čiumpa bidonėlius ir lekia melžti ožkų. Vargo nėra daug. Rodos, ožkos pačios veržiasi į prie melžimo aparatų. Jau įprato, kad po melžimo čia gauna saują miltų, o gyvenimas po procedūros gerokai palengvėja.
Žmonės ožkų sūrius įsivaizduoja kietus. Atsilauži gabalėlį ir kremti pusę dienos.
Čia gaminamas sūris visai kitoks. Sūrius gaminantis žmogus čia gyvena jau keletą metų ir yra puikiai įvaldęs šį meną.
Sūrių specialistas, anksčiau save vadinęs pražuvusiu žmogumi, meistriškai gamina varškės ir saldaus pieno fetos sūrį. Po ilgų eksperimentų pavyko pagaminti ir fermentinį sūrį.
Gintaras nesistebi, kad sūrius gaminantis vyras net negalvoja išeiti iš centro. Jis čia ir sukūrė sau naują gyvenimą. Dabar į gimtąjį Kauną grįžta tik ožkų pieno produkcijos pilnu mikroautobusu.
Gintaras primena šios teritorijos margą istoriją: „Šioje vietoje kadaise buvo karinė bazė. Dabar – gyvenimo paklydėlių gelbėjimo stotis ir ožkų ūkis.“
