Šimtai neščiųjų, kasmet susiduriančių su onkologinėmis ligomis, pirmiausia turi išspręsti sunkią dilemą – ką daryti toliau?
Kai kurios priima skausmingą sprendimą nutraukti nėštumą, ypač pirmaisiais jo mėnesiais, jei liga yra agresyvi. Kita dalis rizikuoja savo gyvybe ir atsisako gydymo, kol kūdikis išvys pasaulį.
Tačiau Vokietijos mokslininkai tvirtina, kad nėščiosioms, kurios buvo gydomos nuo vėžio, nepadidėjo rizika pagimdyti sveikatos problemų turintį ar apsigimusį kūdikį, rašo www.dailymail.co.uk.
Tyrimai parodė, kad neverta atsisakyti gydymo: mokslininkai nerado įrodymų, kad tai gali turėti lemiamos neigiamos įtakos kūdikiui.
Pusė iš 400 tyrime dalyvavusių moterų iš visos Europos, kurioms esant nėščioms buvo diagnozuota ankstyvoji krūties vėžio stadija, buvo gydomos chemoterapija.
Tyrimo metu įvertinus 197 gydytų moterų naujagimius paaiškėjo, kad nėra stipraus neigiamo poveikio, kurį galėjo lemti vaistai nuo vėžio.
Apsigimimų rizika dėl chemoterapijos kurso neišaugo
Tiesa, kūdikiai, kurių mamos ištvėrė chemoterapiją, gimė mažesnio svorio nei tie, kurių gimdytojoms gydymas nebuvo taikytas.
Statistika rodo, kad apie 10-15 proc. kūdikių pasaulyje gimsta neišnešioti. Tuo metu net 50 proc. tyrime dalyvavusių krūties vėžiu sergančių nėščiųjų pagimdė anksčiau laiko. 23 proc. iš jų – iki 35 nėštumo savaitės. Daugiau priešlaikinių gimdymų atvejų užfiksuota toje ligonių grupėje, kurioms buvo taikyta chemoterapija. Tačiau tai esą dar neįrodo žalingo chemoterapijos poveikio.
Juolab, kad apsigimimų rizika dėl chemoterapijos kurso neišaugo.
Krūties tyrimų grupei vadovavusi profesorė Sibylle Loibl sakė: „Mūsų tyrimų rezultatai patvirtina ir kitas studijas, todėl sakome, kad krūties vėžys be didelės rizikos vaisiui nėštumo metu gali būti gydomas taip pat kaip ir nesilaukiančioms moterims.“
Šiek tiek anksčiau šiais metais irgi buvo paskelbta tyrimų išvada, kad chemoterapija po pirmojo nėštumo trimestro (12 savaičių), vaisiui neturi pakenkti.
