Dar ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje mokslininkai pastebėjo, kad žiemą gimę vaikai ateityje turėdavo didesnių sveikatos problemų: lėčiau augdavo, dažniau turėdavo psichikos sutrikimų ir netgi anksčiau mirdavo.
Tarp paaiškinimų buvo teiginių, kad žiema asocijuojasi su ligomis, aukštesniu užterštumo lygiu ir nepriimtina organizmui temperatūra. Būtent tokiu metu besiruošiančios gimdyti mamos būna pažeidžiamiausios.
Tačiau neseniai, ekonomistams atsižvelgus į demografinius rodiklius, bendras vaizdas kiek komplikavosi. Buvo nustatyta, kad nebaltaodės, netekėjusios, menkai išsilavinusios moterys dažniau susilaukia vaikų, turinčių sveikatos ar vystymosi problemų. Ir jos labiau linkusios pastoti būtent pirmąjį metų pusmetį.
Tai apsunkino socialinių ir sezoninių efektų įtakos atskyrimą.
Ekonomistė Janet Currie, spręsdama šį klausimą, pasinaudojo Naujojo Džersio, Niujorko ir Pensilvanijos statistiniais duomenimis apie 1994–2006 m. gimusius vaikus. Paaiškėjo, kad sezoniškumas kaip įtaką darantis veiksnys išlieka.
Pats nepalankiausias laikas pastoti – gegužė. J.Currie teigė, jog iš šį mėnesį pradėtų kūdikių 13 proc. gimė savaite anksčiau, nei turėjo. Dėl truputį mažesnio svorio jie buvo labiau linkę į sveikatos problemas: imuninė sistema buvo silpnesnė, vaikai prasčiau matė ir girdėjo, lėčiau vystėsi.
Norint, kad kūdikis gimtų pakankamo svorio, vasara yra geriausias laikas pastoti. Mokslininkai nustatė, kad liepos ar rugpjūčio mėnesiais pastojusios moterys per nėštumą priaugo daugiau svorio ir pagimdė maždaug 8 gramais daugiau sveriančius kūdikius, nei pastojusios kitu laiku.
Nors kelių gramų svorio ar kelių nėštumo dienų skirtumas atrodo nedidelis, jis vis dėlto svarbus, pažymi šiame tyrime nedalyvavęs, tačiau juo pasidomėjęs medikas Hyagrivas Simhanas.
Tiesa, tyrėjai nepaminėjo, ar didesnis priaugto svorio kiekis nekenkia būsimų mamų sveikatai.
