Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 gruodžio 4d. 17:00

Dr. Ramūnas Aleksiejūnas – apie vakcinos naudą: „Visi labai nori paprastų atsakymų“

Skiepai
123RF.com nuotr. / Skiepai
Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto docentas dr. Ramūnas Aleksiejūnas sako, kad, kalbat apie vakcinas, jų poveikį, naudą ir apie įvairius pandemijos valdymą liečiančius klausimus komunikacinio triukšmo ir chaoso yra daug. Beje, ne tik Lietuvoje. Pats R.Aleksiejūnas skiepų nauda neabejoja, kaip ir visa jo aplinka.

15min pokalbis su R.Aleksiejūnu – apie dabartinę situaciją, požiūrį į vakcinas ir apie tai, kodėl yra tikinčių „plokščia žeme“.

– Dažnai iš savo aplinkos sulaukiate klausimo, ar esate pasiskiepijęs?

– Turėčiau patikslinti. Mano aplinka yra tie, kuriuos galima vadinti vakseriais. Jei yra antivakseriai, tai mes save vadiname vakseriais.

Dirbu universitete ir kai tik atsiranda galimybė skiepytis – visi tą ir daro. Tad toks klausimas – apie pasiskiepijimą – būtų labai nenatūralus.

– O kita aplinka – kaimynai, pusbroliai ir panašiai?

– Ne. Mano visa aplinka puikiai žino, kad aš skiepijuosi viskuo, kuo įmanoma. Todėl klausimų nekyla. Pasiskiepijo mano vyresnio amžiaus mama, teta. Pradžioje tik porą kartų užsiminiau, kad reikia. Ir nekvestionuoja.

– Kaip jūs galvojate, kas lemia nepatikėjimą medicina, mokslu?

– Net nežinau, bet tai įdomus dalykas. Mano giliu įsitikinimu, to reikėtų klausti psichologų. Tuo tarpu mano asmeninė ir niekuo nepagrįsta nuomonė yra tokia, kad didelė dalis žmonių yra pakankamai daug kartų apgauta. Ir kai atsiranda, pasitaiko proga išreikšti savo nepasitikėjimą valdžia, oficialiomis institucijomis – jie tai daro.

Toks nepasitikėjimas gali kilti visur – kai valdžia sako, kad reikia daryti taip, kai kurie žmonės sako, kad reikia daryti kitaip. Dabar pasitaikė vakcina. Bet, kaip ir minėjau, čia tik mano nuomonė ir aš neturiu pagrindo, kuo ją pagrįsti. Bet tikrai nemanau, kad tai susiję su saugumu ar nesaugumu.

Kodėl žmonės tiki, kad žemė plokščia? Tai akivaizdžiausia nesąmonė, kuria kiekvienas gali įsitikinti. Juk yra tiek įrodymų. Bet judėjimas tokių žmonių plinta. Tai tampa ir saviraiškos forma.

– Jūs, mokslo lauko žmogus, atsiradus naujai vakcinai, mokslu ir medicina pasitikite iš karto, ar vis tik pats ieškote šaltinių, informacijos?

– Taip, ieškome. Be to, man bepigu – medikė yra mano žmona, tad ji tuos šaltinius mato tiesiogiai.

Bet mes esame taip išmokyti – ieškoti įrodymų. Nežinau, ar jūs bandėte, bet jei pabandytumėte skaityti akademinius straipsnius, suprastumėte, kad jie nėra lengvas skaitinys. Net mokslininkams, norint suprasti, ką, kaip ir ar gerai darė, reikia pastangų.

– O kalbant apie eilinius žmones – išties daug lengviau paskaityti kokio nors žinomo žmogaus įrašą feisbuke, pavyzdžiui, apie vakcinų žalą. Kur parašyta paprasta, kiekvienam suprantama kalba.

– Taip, manau, kad taip. Mano kolega dėstytojas mėgsta sakyti, kad galvoti iš principo yra sunku. Ir tai be ironijos. Galvoti iš tiesų yra sunku ir nefaina. Visi labai nori paprastų atsakymų – kad kažkas ateitų ir pasakytų lengvai ir dar taip, kad patiktų. Bet pasaulis sudėtingas ir nėra lengvų atsakymų.

Pasaulis sudėtingas ir nėra lengvų atsakymų.

Visi žinome, kad vakcina nėra šimtaprocentinė apsauga, pasiskiepijus nėra šimtaprocentinio saugumo. Bet ji yra labai saugi.

Pasakojamos istorijos, kai vienas iš milijono mirė po „AstraZeneca“ susiformavus krešuliams – taip, dabar mokslininkai surado labai retą, labai atsitiktinį mechanizmą. Tad tai tiesa. Bet nebus kitaip.

Kai skaitysit įrašus feisbuke, atkreipkite dėmesį: ten rašoma su šimtaprocentiniu įsitikinimu, kad yra būtent taip.

Tuo tarpu mokslininkai savo publikacijose iš principo viskuo abejoja. Mokslo straipsniuose kalbama apie tikimybes, apie galbūt, manome. Yra tokie žodžiai.

– Stebėdamas viešą erdvę, priimamus sprendimus, kaip vertinate apskirtai visą komunikaciją, kalbant apie koronavirusą? Informacijos pakanka, ji suprantama?

– Man pakanka. Tik, nedarant išvadų, aš manau, kad ji yra pernelyg chaotiška, kaip ir kai kurie sprendimai. Ir labai suprantu tuos žmones, kurie priima sprendimus, kurie turi nuspręsti žmonių likimus, nes nuspręsti tikrai nėra lengva.

Labai suprantu tuos žmones, kurie priima sprendimus, kurie turi nuspręsti žmonių likimus, nes nuspręsti tikrai nėra lengva.

Bet pats esu nustojęs sekti informacijos atnaujinimus. Susibūrimai gali būti po tris, po penkis ar po aštuonis? Dabar tai jau aprimę, bet kaip buvo anksčiau? Chaosas, kuris keičiasi kas dvi savaites, daug sprendimų perteklinių, o kai kurie – nepakankamai griežti.

Turiu mintyse, pavyzdžiui, kai buvo uždaryta Liepkalnio slidinėjimo bazė, nors buvo akivaizdu, kad lauke virusas neplinta. Tuo metu tam buvo daugybė įrodymų. Vienas iš pavyzdžių, kai mokslininkai paskelbė po „Black Lives Matter“ protesto JAV, kad susirgimų nepadaugėjo, o ten buvo milijoninės minios.

Iš kitos pusės, manau, kad valdžios darbas nėra fainas, bet jie turėtų rasti savyje jėgų griežtai pasakyti apie sprendimus, kurie turi būti priimti.

Pavyzdžiui, jei patenki į intensyviosios terapijos skyrių ir nesi skiepytas, turi susimokėti už gydymą. Nes dabar kenčia ta visuomenės dalis, kuri nekalta. Toks dvilypis jausmas.

Bet, kaip ir sakiau, neskubėkime su išvadomis. Labai lengva kalbėti apie savus, bet pažiūrėkime, ką daro, pavyzdžiui Vokietija – dar prieš omikron atmainos paskelbimą staiga pradėjo viską atšaukinėti, nors dar prieš du mėnesius sakė, kad pasiskiepijusiems neatšauks. Kartais viskas kinta labai greitai.

– Komunikacinio triukšmo yra visame pasaulyje?

– Taip, jo yra daug. Bet sprendimai turėtų būti griežtesni, aiškesni. Norėtųsi aiškumo, paprastumo ir daugiau ryžto.


Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Inicijuotas turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

SEB verslo augimo programa

47:36
01:21:02

Adventur 2022

Maistas

Tik prenumeratoriams

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką