Kaip 15min.lt jau rašė, šiam kūdikiui buvo labai anksti diagnozuotas ketvirto laipsnio širdies nepakankamumas ir nuo pat pirmos gyvenimo dienos iki transplantacijos jis buvo gydomas Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centre.
Svarbi kiekviena diena
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų vyriausioji specialistė ryšiams su visuomene Gitana Letukienė neslėpė, kad vilties rasti donorą šiam kūdikiui buvo itin mažai. Dabar mažylis akylai stebimas medikų ir kol kas jo būklė stabili.
Kaip sako medikai, kiekviena diena yra svarbi – pirma diena, pirma savaitė, pirmas mėnuo, pirmi metai, – kalbėjo G.Letukienė.
„Kaip sako medikai, kiekviena diena yra svarbi – pirma diena, pirma savaitė, pirmas mėnuo, pirmi metai. Visą laiką lydi nerimas, bet vilties yra, kadangi kol kas viskas vyksta sėkmingai, todėl atrodo, jog taip ir turės būti. Apibrėžti, kiek truks kritinis laikas, negalima pasakyti, visą laiką gali iškilti įvairių netikėtumų. Organizmas yra gyvas dalykas, gali visokių reakcijų būti. Reikia visada tikėti, bet ir būti pasiruošusiems įvairiausiems dalykams“, – kalbėjo Santariškių klinikų atstovė.
Anot G.Letukienės, organizmas gali atmesti naująjį organą, tačiau tikimasi, kad taip nenutiks. Širdelė kūdikiui buvo atgabenta iš Latvijos.
Medikams ši operacija buvusi išties unikali, kadangi iki šiol tokiam mažam pacientui širdies jiems dar neteko persodinti. Iš viso širdies persodinimai yra atlikti 6 vaikams, tačiau visi buvo vyresni už mažąjį šios savaitės pacientą. Širdies transplantacijos laukia dar 3 vaikai.
Mažėja donorų
Tačiau medikus neramina tai, kad Lietuvoje mažėja donorų. G.Letukienės teigimu, žmonės baiminasi ir jiems sunku apsispręsti netekus artimojo jo organus paaukoti kitiems ligoniams. „O laukiančiųjų organų yra. Pavyzdžiui, vien širdies transplantacijos šiuo metu laukia 6 žmonės, jie gyvena su dirbtinėmis širdimi“, – teigė G.Letukienė.
Šie metai medikams ypatingi: prieš 25 metus Vilniuje atlikta pirmoji širdies persodinimo operacija. Pasaulyje tokia operacija pirmą kartą atlikta lygiai prieš 45 metus.
Lietuvos asociacijos „Gyvastis“, siekiančios, kad atsirastų daugiau organų donorų, tarybos narė Aušra Degutytė teigė nepastebėjusi, jog pastaruoju metu artimiesiems būtų sunkiau priimti sprendimus paaukoti žuvusiųjų organus, situacija esą itin nesikeičia, žmonėms niekada nebuvo labai lengva apsispręsti dėl organų donorystės. Iš visų tų, kurie galėtų būti donorais, paprastai tik trečdalis jais tampa – vieni jais netampa dėl medicininių priežasčių, kiti dėl artimųjų prieštaravimo.
„Prieš 5-7 metus žmonės bijodavo net kalbėtis apie organų donorystę. Žmonės vaikosi mitų, o jų nemažai sukuria ir pati žiniasklaida. Jeigu kažkas parašo, kad dingsta žmonės tikriausiai dėl organų donorystės, ta baimė labai greitai pasėjama. O tas įdirbis, kad įrodyti žmonėms, jog donorystė nėra susijusi su kažkuo tokiu, sunkiai pasiekiamas. Tačiau paskutiniais metais jaučiame, kad žmonės žino daugiau apie šią sritį“, – kalbėjo A.Degutytė.
Donoro kortelė neišvaduoja artimųjų nuo apsisprendimo
 |
| Kęstučio Vanago/BFL nuotr./Donoro korteles Lietuvoje turi apie 15 tūkst. žmonių. |
Per dešimtmetį Lietuvoje savanoriškai pasirašė sutikimus ir donorų korteles gavo apie 15 tūkst. žmonių. Tačiau, anot A.Degutytės, nė vienas iš šių žmonių taip ir netapo donoru. „Arba jie toliau gyvena sveiki ir laimingi, arba jeigu ir miršta, nėra tinkami būti donorais. Lemiamu momentu net turinčio donoro kortelę žmogaus artimųjų klausiama sutikimo. Jeigu artimieji paprieštarauja, ta kortelė netenka juridinės galios“, – teigė A.Degutytė.
Nors teisiškai toks sutikimas lyg ir nėra reikalingas, tačiau čia susiduriama su moralės klausimais: kilęs skandalas dėl donorystės, jeigu žuvusiojo artimieji tam nepritartų, gerokai pakenktų šios srities plėtrai ir populiarinimui.
Apie donorystę kalbantys specialistai nuolat primena: gaudami savanoriškos donorystės kortelę žmonės apie tai turėtų informuoti savo artimuosius ir sulaukti jų pritarimo tokiam žingsniui. Ypač dažnai to nepadaro jaunuoliai, prisipažįstantys, kad jų tėvai tam greičiausiai nepritartų.
