Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Prenumeruoti

Enzimai – nauja galimybė kovoje su vėžiu?

Kiekvienas mūsų yra unikalus ir savitas, todėl skiriasi ir ligos, kuriomis sergame, ir sveikimo procesas. Medikai pastebi, kad vieno amžiaus ir kūno sudėjimo, sergančio tokio pat tipo vėžiu, žmonės gali sveikti nevienodai: vieni greičiau atsigauna po ligos, kiti – lėčiau, jiems liga dažniau atsinaujina. Todėl mokslininkai nuolat ieško atsakymų į klausimą, kokios natūralios, mūsų organizme esančios medžiagos gali padėti onkologiniams ligoniams greičiau pasveikti? Ką jie turėtų vartoti, kad sveikimo procesas vyktų greičiau, kad chemo – ar radioterapijos padariniai būtų lengvesni ir kuo greičiau išnyktų?
Enzimai – nauja galimybė kovoje su vėžiu?
Enzimai – nauja galimybė kovoje su vėžiu? / Partnerio nuotr.

Kam reikalingi enzimai?

Kiekvieną sekundę mūsų organizme vyksta gyvybiškai svarbūs procesai, kuriuos tūkstančius kartų paspartina būtent enzimai. Dar XIX amžiuje mokslininkai atrado enzimus (arba fermentus), kurie užtikrina visų svarbių žmogaus organizme vykstančių procesų veiklą. Enzimai yra sudėtinės organinės medžiagos, turinčios daugiau nei 20 aminorūgščių, susidarančios gyvųjų ląstelių viduje. Be enzimų gyvybiškai svarbūs procesai nevyktų arba vyktų labai lėtai, ir mes paprasčiausiai negyventume. Enzimai reguliuoja ir anabolinius, t.y. naujų medžiagų susidarymo, ir katabolinius, medžiagų skilimo ir energijos išskyrimo, procesus. Taigi enzimai spartina ir valdo visus organizme vykstančius procesus, greitina uždegimo metu susidarančiu medžiagų irimą.

Kas dar labai svarbu – enzimai yra augalinės ir gyvulinės kilmės medžiagos, t.y. natūralios, jas atpažįsta mūsų organizmas, jos nėra jam svetimos.

Kodėl enzimų reikia vartoti papildomai?

Žmonės gimsta turėdami organizme tam tikrą enzimų kiekį. Anksčiau buvo manoma, kad organizmas pakankamai pagamina enzimų pats. Tačiau šiandien jau žinoma, kad valgant mažai „žalio“ maisto, daug termiškai apdoroto, enzimų gamyba senka. Be to, visos ligos, o ypač onkologinės, taip pat slopina enzimų gamybą, o ir ligos metu jų atsargos naudojamos sparčiau. Taigi sergančio žmogaus organizmas ir imuninė sistema silpsta. Todėl ne visuomet pakanka tik pakeisti mitybą, įvedant daugiau žalumynų, vaisių, daržovių, kad enzimų gamyba suaktyvėtų ir jų atsargos pasipildytų.

Kitas dalykas – onkologinė liga gydoma agresyviai. Tai lemia, kad pacientai dažnai susiduria su begale šalutinių reiškinių: pykinimu, silpnumu, plaukų slinkimu, apetito nebuvimu ir pan. Chemoterapinių vaistų toksiškumas išlieka ilgai. Taip atsiranda vėžio gydymo komplikacijos: vėžio ligos nėra, o pacientas skundžiasi silpnumu, nuovargiu, rankų ir kojų tirpimu, jei buvo gydytas spinduliais – spinduliuotuose audiniuose atsiranda sukietėjimo, fibrozės plotai. Po spindulinio krūties gydymo moteris pradeda varginti rankos tirpimas, jei švitinta kairė krūtis – širdies sutrikimai, po gimdos kaklelio, prostatos vėžio švitinimo – kojų tinimas, šlapinimosi ir tuštinimosi problemos. Sunkesnė komplikacija – žarnyno funkcijos sutrikimas, galintis pareikalauti operacijos. Palengvinti šalutinius poveikius, padėti nualintam organizmui atsigauti yra būtina, ir tam rekomenduojama vartoti enzimų.

Enzimų nauda onkologiniams ligoniams

Idėja papildyti maistą fermentais nėra nauja. Sisteminė enzimų terapija – Nobelio premijos vertas mokslo išradimas. Daugiau kaip prieš 50 metų austrų profesorius Maksas Wolfas sugebėjo išgryninti enzimus iš natūralių produktų, tokių kaip ananasas, papaja, veršelių kasa.

Onkologiniams ligoniams enzimai padeda pagerina organizmo būklę po chemoterapijos ir švitinimo radioaktyviaisiais spinduliais. Jie skatina organizmo gynybines galias, veikdami imuninės sistemos ląstelių aktyvumą ir kartu mažindami dėl ląstelės aktyvumo susidariusių ir jų gynybos funkciją trikdančių medžiagų kiekį. Itin efektyvus enzimai, padedantys vėžiu sergantiems ligoniams, yra tripsinas, chimotripsinas, papainas, bromelainas.

Ar galima enzimus vartoti vėžio gydymo metu?

Ląstelėje visuomet vyksta baltymų gamyba ir pašalinimas. Sveikoje ląstelėje yra pusiausvyra tarp šių procesų. Enzimai tripsinas, chimotripsinas, papinas dalyvauja proteolizėje (baltymų skaidyme), t.y. tokiose procesuose, kai iš ląstelių pašalinami neteisingai susilankstę ir sukibę baltymai. Būtent šių baltymų šalinimas – itin svarbus, nes užtikrina normalų sveikos ląstelės funkcionavimą. Nepašalinti baltymai sukelia daugybę ligų, tarp jų – ir onkologines. Papinas veikia ne kaip skaidymo fermentas proteazė, bet kaip moduliavimo enzimas, šalinantis tik dalį baltymų substratų („suvirškina“ ląstelių irimo produktus ir dalyvauja juos šalinant).

Enzimai, vartojami po chemoterapijos, padeda ne tik greičiau atsigauti po sekinančio gydymo, bet ir veikia, kad liga negrįžtų. Enzimai tripsinas, papainas ir chimotripsinas gali būti skiriami pacientams kaip papildoma terapija po spindulinės terapijos, chemoterapijos ar operacijos. Jie rekomenduojami ir siekiant atstatyti nusilpusią imuninę sistemą. Vakarų šalyse populiari fermentų terapija skiriama esant daugeliui onkologinių susirgimų (plačiau apie sisteminės enzimų terapijos vaistą onkologijoje čia).

Enzimai ir maistas – naujas požiūris

Anksčiau vyravo nuomonė, kad augalinės kilmės enzimai rūgščioje skrandžio terpėje suyra ir tampa beverčiais. Šiandien toks požiūris jau pasenęs. Šiandien Europos ir Japonijos mokslininkai, atlikę daugybę tyrimų, patvirtino naują virškinimo modelį, pagal kurį, skrandžio sultys enzimus ne suardo, o tik užblokuoja, ir po to, plonose žarnose, jie vėl suaktyvėja. Savo publikacijoje „Gydymas fermentais“ du Vokietijos mokslininkai Maksas Wolfas ir Karlas Ransbergeris paskelbė, kad jiems, pasitelkus radioaktyvius izotopus, pavyko aptikti kraujyje su maistu į organizmą patekusius enzimus. Pažymėti enzimai buvo stebimi kepenyse, blužnyje, inkstuose, širdyje, plaučiuose, dvylikapirštėje žarnoje ir šlapime. Tai nepaprastai svarbus atradimas, nes atskleidė, kaip galima papildyti enzimų atsargas. Enzimai, kurie nesuiro virškinimo procese, patenka į kraujotaką talkinant patiems organizmo enzimams.

Kaip greičiau pasveikti?

Onkologinė liga – daugialypis procesas. Manoma, kad jį gali paskatinti silpnas imunitetas. Kita vertus, gydant vėžį organizmas nusilpsta ir atsiranda didelė ligos atsinaujinimo ar metastazių plitimo galimybė. Taigi silpnas imunitetas gali užsukti uždarą ratą. Todėl didelė reikšmė teikiama imuninei sistemai. Tik žmogaus, kurio organizme pakanka enzimų, imuninė sistema yra stipri, ir tai gali užtikrinti ir sveikimą, ir užkirsti kelią ligai vystytis ar atsinaujinti.

Onkologinė liga – ženklas, kad reikia imtis pokyčių. Pagal PSO, 50 proc. sveikatos lemia gyvenimo būdas, po 20 proc. aplinka ir genetika, ir 10 proc. – medicina. Taigi, net 70 proc. sveikatos yra mūsų rankose!

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pranešimas apie prašymų dėl triukšmo mažinimo priemonių įgyvendinimo išlaidų kompensavimo priėmimą
Reklama
Atėjo metas apsitverti sklypą: specialistų patarimai
Reklama
Steikų diena: kaip paruošti sultingą ir burnoje tirpstantį steiką?
Reklama
„CFMOTO“ tapo naujos motociklų vairavimo akademijos Lietuvoje partneriais
Užsisakykite 15min naujienlaiškius