Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Epidemiologė Galina Zagrebnevienė: ebolos virusas Lietuvoje tikrai neišplistų žaibiškai

Ebolos virusas
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Ebolos virusas
Šaltinis: Lrt.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

Ebolos virusas neplinta oro lašeliniu būdu, todėl, jei ir pateks į Lietuvą ar kitas Europos šalis, tikrai neišplis žaibiškai, teigia Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėja Galina Zagrebnevienė. „Jis plinta per tiesioginį sąlytį su nuo šios ligos mirusio arba sergančio asmens krauju, kūno skysčiais. Taigi į sveiko žmogaus organizmą patenka per odoje esančias žaizdeles, mikrotraumas, nesaugias injekcijas, akių ar burnos gleivinę“, – pabrėžia ji.

Daugiau 15min Gyvenimas naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

Pasak epidemiologės, žmonėms, kurie negali išvengti kelionių į Afriką, griežtai nepatariama dalyvauti nuo ebolos viruso mirusių žmonių laidojimo apeigose ir būtina nepamiršti, kad virusą gali platinti ir sergantys laukiniai gyvūnai. Be to, pabrėžia G. Zagrebnevienė, ypač didelė rizika užsikrėsti kiltų, jei, būnant tose šalyse, prireiktų medicininės pagalbos ir tektų kreiptis į ligoninę.

Ypač didelė rizika užsikrėsti kiltų, jei, būnant tose šalyse, prireiktų medicininės pagalbos ir tektų kreiptis į ligoninę

– Ebolos virusas jau pasiglemžė apie 2 tūkst. žmonių gyvybių. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, grėsmė užsikrėsti šiuo virusu yra iškilusi daugiau kaip 20 tūkst. žmonių. Ką turėtų žinoti mūsų šalies gyventojai ir keliautojai?

– Toms šalims, kurios yra toli nuo Afrikos, pavyzdžiui, Europai, šiuo metu labiausiai rekomenduojama kelti sveikatos priežiūros darbuotojų budrumą ir informuoti visuomenę, ypač asmenis, keliaujančius į Afriką. Svarbu žinoti, kas yra ebolos viruso sukelta liga, kaip ją atpažinti, kas rekomenduotina keliaujant, kaip išvengti rizikos užsikrėsti.

– Kokie Afrikos regionai yra po didinamuoju stiklu?

– Pagal paskutinį rizikos vertinimą, tai – keturios šalys. Tačiau Gvinėja ir Nigerija tvarkosi, ten susirgimų yra, bet ne taip gausiai, virusas ne taip sparčiai plinta. Tačiau Liberijoje ir Siera Leonėje padėtis katastrofiška: sergamumo kreivė vis dar kyla aukštyn, viruso plitimo nepavyksta pažaboti. Be to, liga plinta didmiesčiuose, ko nebuvo per ankstesnius ebolos protrūkius. Taip pat nepavyksta susitvarkyti sveikatos priežiūros įstaigose – vadinasi, virusas plinta tarp medikų.

ULAC nuotr./Galina Zagrebnevienė
ULAC nuotr./Galina Zagrebnevienė

– Kaip virusas plinta?

– Virusas neplinta oro lašeliniu būdu, todėl, jei ir pateks į Lietuvą ar kitas Europos šalis, tikrai neišplis žaibiškai. Jis plinta per tiesioginį sąlytį (be apsauginių priemonių) su nuo šios ligos mirusio arba sergančio asmens krauju, kūno skysčiais (seilėmis, šlapimu, prakaitu). Tai reiškia, kad virusas į sveiko žmogaus organizmą patenka per odoje esančias žaizdeles, mikrotraumas, nesaugias injekcijas (pvz., jei įsiduriame). Taip pat, jei virusas patenka ant akių ar burnos gleivinės. Be to, manoma, kad jis gali plisti ir lytiniu būdu.

– Ar didmiesčiuose virusas plinta, nes ten nėra medicininių sąlygų ir priemonių jam sustabdyti? Ar yra ir kitų priežasčių?

– Yra ir kitų priežasčių. Tai žmonių mentalitetas, gyventojų tankumas, net politiniai dalykai, nes ten nesusitariama su vyriausybe, sveikatos priežiūros įstaigose katastrofiškai trūksta tiek žmogiškųjų resursų, tiek individualių apsaugos priemonių, sveikatos priežiūros darbuotojams sumažinančių riziką užsikrėsti. Didmiesčiuose gyventojų tankumas gerokai didesnis, todėl ir sąlytis su sergančiais žmonėmis daug dažnesnis nei anksčiau, kai protrūkiai buvo kilę kaimo vietovėse (dėl to čia jie pasibaigdavo ne tokiais tragiškais skaičiais ir ne su tokiomis pasekmėmis kaip dabar).

– Kokia tai liga? Kas žmogui atsitinka?

– Ji vadinama ebolos viruso sukelta hemoragine karštlige. Požymiai labai įvairūs ir iš pradžių nėra tipiški. Liga prasideda staigiai: karščiuojama, skauda galvą, raumenis, sąnarius – požymiai labai panašūs į gripo. Tačiau netrukus prasideda vėmimas, viduriavimas. Vėliau virusas pažeidžia kraujotaką, kraujagysles ir prasideda tiek vidinis, tiek išorinis kraujavimas. Laiku nesuteikus medicininės pagalbos (be kita ko, specifinės pagalbos iki šiol nėra), išgyvenamumas gana žemas.

Liga prasideda staigiai: karščiuojama, skauda galvą, raumenis, sąnarius – požymiai labai panašūs į gripo. Tačiau netrukus prasideda vėmimas, viduriavimas

– Ar yra reali grėsmė mūsų šalies gyventojams?

– Šios ligos inkubacinis periodas (laikotarpis nuo užsikrėtimo iki ligos pradžios) trunka nuo 2 iki 21 dienos. Per tą laikotarpį užsikrėtęs asmuo gali atvykti į Lietuvą – tokia tikimybė yra. Tačiau reikia pastebėti, kad iki šiol visoje Europoje tarp keliautojų, grįžusių iš Afrikos šalių, užsikrėtimo atvejų neužregistruota, išskyrus tai, kad, pavyzdžiui, Ispanija ir Vokietija, PSO prašymu, atsivežė sergančius asmenis gydyti.

– Ką patartumėte žmonėms, kurie rengiasi keliauti į tuos epideminius regionus?

– Patarčiau atsisakyti nebūtinų kelionių. Tai ir PSO, ir mūsų Užsienio reikalų ministerijos patarimas. Vis dėlto, jei žmonės neturės tiesioginio sąlyčio su ligonio krauju, kūno skysčiais ar suteptais drabužiais, nedalyvaus laidojimo apeigose, neturės sąlyčio su sergančiais laukiniais gyvūnais, kurie irgi gali virusą platinti, rizika bus maža. Be to, teigiama, kad virusas neplinta per pinigus, bendraujant su žmogumi gatvėje. Tačiau kiltų didelė rizika užsikrėsti, jei, būnant tose šalyse, prireiktų medicininės pagalbos ir tektų kreiptis į ligoninę.

Lietuva, kaip ir kitos Europos šalys, iš anksto ruošiasi tiems atvejams, jei būtų įtartas arba patvirtintas ebolos hemoraginės karštligės atvejis. Rugpjūčio 18 d. vyko Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai operacijų centro pasitarimas. Tada protokolu patvirtintas pasirengimo ir ebolos viruso atvejų valdymo planas, kuriame numatyta labai daug priemonių, skirtų komunikacijai, sveikatos priežiūros įstaigų pasiruošimui, ligonio transportavimui, izoliavimui.

Sveikatos priežiūros darbuotojams papildomai parengtos rekomendacijos, kaip apsisaugoti, kaip izoliuoti ligonį. Parengti algoritmai, kaip bus paimti, supakuoti ir kur keliaus diagnozės patvirtinti arba paneigti mėginiai. Taigi Lietuva rengiasi. Keliautojams nuo pavasario informacija atnaujinta jau keturis kartus. Sudaryti patarimai, kaip elgtis vykstant į Afrikos šalis, išleisti lankstinukai, oro uostuose ir jūrų uoste pakabinti plakatai. Vilniaus oro uoste bei Klaipėdos jūrų uoste vyko susirinkimai ir pasitarimai, kuriuose dalyvavo kitos suinteresuotos žinybos, nes joms, valdant tą atvejį ar transportuojant ligonį, gali tekti dalyvauti. Lietuva rimtai ruošiasi tam atvejui, jei į Lietuvą būtų įvežta karštligė.

Lrt.lt
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką