Dvi dienas trukusio neformalaus sveikatos apsaugos ministrų susitikimo rezultatus apibendrino Lietuvos sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis ir ES sveikatos ir vartotojų reikalų komisaras Tonio Borgas.
Nors spaudos konferencijos kuratorius, ministro patarėjas Julius Naščenkovas teigė, jog pavyko nuosekliai laikytis darbotvarkės, pati spaudos konferencija prasidėjo 15 minučių vėliau, nei planuota.
Naujausios technologijos – ne išlaidos, o investicijos
„Sveikatos apsaugos sistema Europoje visuomet susiduria su iššūkiais ir tų iššūkių yra bendrų. Tai demografiniai pokyčiai, viešųjų finansų jautrumas, naujausių technologijų įsisavinimas ir sveikatos paslaugų vartojimo nelygybė. Tam, kad užtikrintų prieinamą ir kokybišką sveikatos apsaugą, Europos Sąjungos narės turi rasti sprendimą, kaip įveikti įvardytus iššūkius. Galimas atsakymas į tai – tvarios sveikatos apsaugos sistemos. Jos privalo būti efektyvios, pagrįstos racionaliu viešu naudojimu, biudžetai – labai atidžiai stebimi. Turi būti užtikrinta, kad medicina būtų prieinama visiems“, – kalbėjo šalies sveikatos apsaugos ministras.
V.P.Andriukaitis teigė, jog sveikatos apsaugos ministrų bendru sutarimu naujausių technologijų ir būtinų pokyčių diegimas sveikatos apsaugos sistemoje yra ne išlaidos, o investicijos, nes sveikatos sektorius yra labai imlus investicijoms ir inovacijoms.
Sveikatos apsaugos ministras džiaugėsi, kad buvo pasiūlyta ir vertingų idėjų iš kitų šalių praktikos, kaip būtų galima spręsti minėtas problemas.
Dėmesys seniems ir patiriantiems daug streso
„Apie 11 proc. Europos žmonių turi psichikos sutrikimų. Iki 15 proc. žmonių, vyresnių nei 45-erių metų, kenčia nuo depresijos. Vyresnio amžiaus žmonės yra rizikos grupė savižudybių kontekste. Kalbėdami apie tai, pabrėžėme psichikos problemų turinčių asmenų integravimą į visuomenę, jos požiūrio keitimą, aklimatizacijos priemonių taikymą."
Ministras pabrėžė, kad senėjanti visuomenė turi išsaugoti aukštus sveikatos standartus, nes tokie žmonės turi didelę pridėtinę vertę, tad per ankstyvas jų pasitraukimas iš darbo rinkos gali sukelti daug nuostolių.
„Sutarėme, kad būtina stiprinti ligų prevencijos problemas, sukurti strategiją, kad ji užtikrintų sveikatą ir vyresnio amžiaus žmonėms, turime mažinti streso patyrimą darbe“, – iškeltas problemas kaip žirnius bėrė V.P.Andriukaitis.
Dauguma pradeda rūkyti iki aštuoniolikos
70 proc. rūkančiųjų pradėjo rūkyti būdami nepilnamečiai, o 94 proc. pradėjo rūkyti iki jiems sukako 25 m.
V.P.Andriukaitis teigė, kad labai grėsminga situacija susidariusi, kalbant apie jaunimo rūkymą: 18 milijonų jaunų ES žmonių rūko, o tabako industrija toliau ieško agresyvių būdų, kaip auginti ir pritraukti vartotojus.
Konferencijoje buvo pateikti gana nemalonūs skaičiai: 70 proc. rūkančiųjų pradėjo rūkyti būdami nepilnamečiai, o 94 proc., t.y. beveik visi, pradėjo rūkyti iki jiems sukako 25 m. To pasekmės – praeitame amžiuje nuo rūkymo sukeltų ligų mirė daugiau nei 100 milijonų žmonių. Sveikatos apsaugos ministras tokią netektį palygino su I ir II pasauliniu karu.
Jis paminėjo, kad ieškoma įvairių priemonių šioms problemoms spręsti, svarstoma, kaip paveikti jaunus vartotojus moderniomis komunikacijos priemonėmis. Jaunimo rūkymo mažinimo programos turi būti labai plačios, apimti ir vaikus, ir paauglius, ir švietimą, ir daugelį elgesio modelių formavimų.
Lietuva šiuo klausimu yra nemažai nuveikusi: uždraudusi tabako reklamą, tabako pardavimą nepilnamečiams, taip pat rūkymą viešojo maitinimo įstaigose ir pan.
Siūloma ES narėms surengti kampanijas, kurios padėtų žmonėms mesti rūkyti.
Ekonominė krizė neturi kenkti sveikatai
Tonio Borgas konferencijoje buvo ekspresyvesnis už V.P.Andriukaitį ir argumentus bei problemas dėstė emocionaliai.
Jo teigimu, tokio neformalaus sveikatos apsaugos ministrų susitikimo esmė buvo apsikeisti požiūriais ir rekomendacijomis, nedarant galutinių sprendimų.
ES sveikatos ir vartotojų reikalų komisaras pabrėžė, kad sveikatos apsaugos sistemos reformos reikalingos ir toms valstybėms, kurios neturi didelių finansinių problemų. Tai ne tik neturtingesnių šalių, tokių kaip Lietuva, bėdos.
T.Borgas siūlė leisti sveikatos sričiai skirtus pinigus naudingiau ir protingiau. Jo teigimu, kiekviena valstybė turi savų patarimų, kaip tai galima įgyvendinti praktiškai. Aptarta, kad, pavyzdžiui, gydytojo išrašytas receptas galėtų būti įskaitomas ir atpažįstamas skirtingose šalyse, ir pan.
„Mes susitikime vis kartojome: ekonominė krizė niekada neturi tapti sveikatos krize arba į ją išsigimti“, – rėžė komisaras.
Darbe patiriamas stresas gali atsiliepti senatvėje
T.Borgas tai pat panoro aptarti psichinės sveikatos problemas, tik kiek kitu kampu. Jis paminėjo, kad 5 milijonai ES piliečių serga demencija. Yra labai daug sergančių kitomis psichikos ligomis ir dauguma nepripažįsta, kad turi tokių problemų.
„Depresija labai būdinga tiems, kurie patiria stresą darbe. Tokių žmonių gali būti apie 50 proc. Na, politikoje tikriausiai 100 procentų žmonių patiria didelį stresą“, – nusijuokė komisaras ir surimtėjęs pridūrė, kad tokie dalykai senatvėje žmonėms gali pridaryti problemų, jie gali susirgti psichikos ligomis.
T.Borgas pasidžiaugė, kad vidutinė gyvenimo trukmė Europoje ilgėja. Tiesa, tas gyvenimas turi būti sveikas, o sveikata savaime yra didžiulė vertybė, – pridūrė.
