Apsauginių kaukių stygius tapo viena iš didesnių šios pandemijos problemų visame pasaulyje. Pacientų perpildytose ligoninėse gydytojams kurį laiką ypač trūko apsauginių priemonių, todėl labiausiai viruso paveiktoms šalims kitos skubiai siuntė humanitarinės pagalbos krovinius. Prie jų prisidėjo ir Lietuva, padovanojusi maždaug 100 tūkst. eurų vertės apsauginių priemonių Europoje labiausiai nukentėjusioms Italijai ir Ispanijai.
Lietuvoje taip pat išgarsėjo kelios vietinės iniciatyvos, aprūpinančios apsauginėmis kaukėmis ir mūsų šalies gyventojus. Vieną tokių pradėjo Regina Šutaitė, išsiuntusi kelias net į Ispaniją. Kelmėje gyvenanti siuvėja įsitikinusi, kad šiuo laikotarpiu per mažų darbų nėra, todėl kaip niekad svarbu vieni kitus palaikyti taip, kaip kiekvienas galime.
„Šiame kontekste kaukės tapo labai reikalingos, tačiau kai kurie buvo linkę iš to užsidirbti. Aš siūti kaukes pradėjau dėl bendro tikslo ir iš noro padėti, bet net nesitikėjau tokio dėmesio. Tuo labiau, kad prie manęs prisijungs kiti, norintys padėti ir siūti kaukes drauge. Taigi tokios situacijos tikrai mus visus tam tikra prasme suartina“, – sako kelmiškė.
Karantinas sujaukė planus, bet paskatino veikti
Lietuvoje paskelbus karantiną, daugeliui teko apmažinti savo darbų, kai kurie išvis neteko galimybės dirbti ir užsidirbti. Vienus daugiau, kitus mažiau, karantinas palietė visus.
Daug kas šią padėtį matė tik iš savo perspektyvos ir skundėsi, jog neteko pajamų ar asmeninės laisvės. Tačiau Lietuvoje atsirado ir tokių herojų, kurie, suvokę situacijos rimtumą, patys ėmėsi veikti neatlygintinai.
Kelmiškei Reginai Šutaitei idėja siūti kaukes kilo labai natūraliai – moteris tiesiog pamatė, kad žmonėms jų trūksta. Todėl nieko nelaukusi ji ėmėsi pirmųjų bandymų.
„Prekiauju turguje ir jau iki karantino savo klientams siūdavau ekologiškus maišelius iš medžiagų atraižėlių. Sumaniau iš tų atraižėlių siūti ir kaukes. Pradžioje sekėsi sunkokai, tačiau kai gavau iškarpą, pagal kurią reikia siūti, viskas ėmė eitis kaip sviestu patepta. Pasiuvau keletą spalvingų kaukių ir nusprendžiau jomis pasidalyti su kaimynais. Pakabinau ant tvoros ir savo „Facebook“ puslapyje įdėjau nuotrauką su prierašu: „ČIUPKIT, KAM REIKIA“. Nieko labai nesitikėjau, tačiau kaukės dingo akimirksniu“, – pasakoja Regina.
Vienintelė kelmiškės taisyklė – visiems padėti nemokamai
Kai pirmosios Reginos kaukės dingo labai greitai, moteris suprato, kad jos pagalba išties reikalinga. Vaistinėse vienkartinių kaukių tada nebuvo, o pardavinėjamos internete daugeliui buvo per brangios.
Kai buvo paskelbta, kad visi be išimties privalo vaikščioti su kaukėmis, kaukių siuvimas Reginai tapo kasdieniu užsiėmimu. Siuvo jas visiems, be jokios atskirties, o vienintelė taisyklė – pinigų už kaukes ji neims.
„Dar pamenu, žmonės stebėjosi ir klausinėjo, ar tikrai nemokamai. Atsakydavau, kad tikrai. Siuvau kaukes visiems: ir paaugliams, ir šeimoms su vaikais, ir pensininkams. Smagiausia man buvo padėti vyresniems žmonėms, kuriems ir tuos kelis eurus už kaukę ne taip lengva sukrapštyti. Į mane kreipėsi įvairūs žmonės, net iš užsienio skambindavo ir klausdavo, ar gali nusipirkti kaukę. Visiems sakydavau, kad kaukių neparduodu, o dovanoju. Taigi siunčiau jų net į Ispaniją“, – džiaugiasi moteris.
Kaukių siuvimas tapo ne tik hobiu, bet ir nedideliu iššūkiu. Moteris kiekvieną kaukę siuvo taikydama konkrečiam pas ją atėjusiam žmogui: berniukams – iš kariškos medžiagos, mergaitėms – ryškesnes, spalvotesnes. Pasitaikė ir įdomesnių užsakymų.
„Vienas vyras, pamenu, atėjo ir sako: „Ar gali pasiūti kaukę – aš noriu dangaus, saulės ir pozityvo?“ Tai ir rinkau medžiagas, kad atspindėtų būtent tokią nuotaiką. Kažkaip net ir šiuo sudėtingu laikotarpiu visiems juk reikia to pozityvumo, tos šviesos. O kiekvienas prie to prisideda, kaip gali“, – teigia moteris.
Sulaukė pagalbos ir subūrė komandą
Greitai į pagalbą kelmiškei atskubėjo trys jos draugės: Genutė, Lina ir Vida. Nors visos moterys pačios buvo netekusios galimybės dirbti, bendras tikslas ir noras padėti savo miestelio gyventojams jas suvienijo.
„Susibūrėm mes visos gana paprastai: visos norėjom veiklos ir visas vienijo bendras tikslas – padėti žmonėms, padaryti gera savo miesto gyventojams. Nors iš tiesų mes ir pačios tų pinigų daug neturime, bet niekada nekilo mintis imti ir pardavinėti kaukes. Kažkaip ne apie tai galvojome. Mums pačioms tai buvo smagi veikla, o dar ir žmonėms naudinga. Tikrai, žinokit, tas posakis „bėdoje žmogų pažinsi“ yra labai teisingas“, – sako Regina.
Moteris pastebi, kad šiuo laikotarpiu labai išryškėjo lietuvių vienybė ir bendrystė. Visi vieni kitiems padeda, vieni didesnėmis iniciatyvomis, kiti mažesnėmis, bet visi prisijungia. Reginos teigimu, nebūtina siūti kaukių, kad prisidėtum. Galima tiesiog paklausti vyresnio amžiaus kaimyno, ar jam nereikia pagalbos. Anot jos, kiekvienas prisideda, kaip gali, kad šalis ir jos gyventojai kuo greičiau atsistotų ant kojų.
Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje ir LRT projektas „Solidarumo balkonai“ – tai istorijos apie pagalbą ir solidarumą, kuriuos patiriame kasdien, kad ir kur Europoje būtume. Europos dienos, gegužės 9-osios, proga priminkime vieni kitiems, kad kartu iššūkius įveikti lengviau.
