Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 liepos 21d. 13:33

Gydytoja – apie vasariškus pavojus akimis: mažas krislas pridaro daug žalos

Akių lašai
123RF.com nuotr. / Akių lašai
Nors vasara – geriausias metų laikas, gydytojai oftalmologai pastebi, jog akims šiltasis sezonas yra gerokai pavojingesnis nei žiema. Mat dėl didesnio aktyvumo ir lauke, gamtoje praleidžiamo laiko pastebimai padaugėja akių traumų: akies subraižymų, įsidūrimų, įvairių sumušimų ar svetimkūnių.

Akių traumos priskiriamos prie skubių būklių, kai į gydytojus reikia kreiptis nedelsiant. Visgi gydytoja oftalmologė Guoda Laurinavičiūtė pranešime žiniasklaidai išskiria ir specifinius atvejus, kai pirmoji pagalba turi būti suteikta nelaimingo atsitikimo vietoje, t. y. dar iki patenkant pas gydytojus. Taip pat medikė įvardija vieną sparčiai populiarėjančią veiklą, kuri, jei tik nesilaikoma darbų saugos, praktiškai visuomet baigiasi akių trauma.

Kuo pavojingas krislas akyje

Įvairios kilmės svetimkūniai, kurie iš akies nepasišalina patys, yra viena dažniausių traumų, dėl kurių kreipiamasi į gydytoją oftalmologą. „Akyje esantis krislas duria, braižo akies paviršių, žmogui skauda mirksint. Kuo ilgiau svetimkūnis nepašalinamas, tuo labiau gali būti pažeidžiama akis ir tuo sunkesnis ir ilgesnis bus jos gijimas“, – pasakojo G.Laurinavičiūtė, akių klinikos „Žiūra“ specialistė.

Dažniausiai krislų į akis prikrinta tiesiog buityje, ką nors intensyviau tvarkant, valant, taisant, keičiant palubėje perdegusią lemputę ar atliekant remonto, statybos darbus, kai darbas atrodo nesudėtingas ir greitai padaromas, todėl nesivarginama pasirūpinti apsauginėmis priemonėmis – specialiais akiniais.

Krislai siejami ir su vasaros atostogų malonumais. Pavyzdžiui, pakankamai tipiška situacija – smėlio krislai, kurie į akis patenka paplūdimyje žaidžiant tinklinį, vaikams – tiesiog džiaugiantis smėliu. Smėlio krislai yra nemalonūs, gali braižyti akį ir taip ją žaloti.

Taip pat pasitaiko svetimkūnių, kurie skaudžiai įsminga į akį pjaunant žolę žoliapjove ar trimeriu. Dažniausiai tai iš po įrenginio į visas puses pažyrantys smulkūs akmenukai, tačiau pasitaiko ir žolės ar net metalinių paties trimerio arba žoliapjovės atplaišų. „Žolės pjovimas žoliapjove ar trimeriu, kai nenaudojamos jokios apsaugos, anksčiau ar vėliau baigsis skausmingu krislu akyje ir čia jau net ne sėkmės, o laiko klausimas“, – sakė G.Laurinavičiūtė.

Linkę laukti, kol svetimkūnį akis pašalins pati

Gydytoja oftalmologė pastebi, jog krislą kai kurie žmonės linkę iškentėti – laukti, kol akis išsivalys pati. Kartais bandoma svetimkūnį išimti savarankiškai, valant akį servetėle ar pasitelkiant į pagalbą kokius kitus po ranka pasitaikiusius daiktus, tačiau dažnai tokiu atveju akies paviršius tik dar labiau subraižomas ir sužalojamas, taip pat didėja infekcijų tikimybė.

Akių klinikos "Žiūra" nuotr. /Guoda Laurinavičiūtė
Akių klinikos "Žiūra" nuotr. /Guoda Laurinavičiūtė

„Jei yra nepraeinantis krislo jausmas, kuris atsirado staiga, reikėtų kreiptis į gydytoją. Jei tik yra galimybė, geriausia – tą pačią dieną. Tiesa, kartais krislas painiojamas su sausos akies sindromu ar uždegimu, visgi šiais atvejais dažniausiai nebūna staigios, krislui būdingos nemalonių simptomų pradžios“, – pasakojo gydytoja oftalmologė.

Gydytojo kabinete krislams aptikti pasitelkiamas mikroskopas. „Jei krislas ragenoje – skaidriame priekinės akies dangale, pamatoma praktiškai iškart. Jei ragena švari, tuomet verčiamas viršutinis vokas ir žiūrima po juo – ragena ir viršutinis vokas yra dažniausios krislo lokalizavimosi vietos. Iš ragenos svetimkūnis traukiamas su nuskausminimu, tad pats žmogus švariai tokio krislo niekaip neišsitrauks“, – pasakojo gydytoja oftalmologė.

Itin dažna trauma – įsiduriama šakomis

Vasarą tokių traumų labai padaugėja, mat yra tvarkoma aplinka apie namus, soduose ar sodybose, gali būti genimi vaismedžiai ir vaiskrūmiai, taip pat grybaujama, uogaujama, einama į žygius ar kitaip aktyviai pramogaujama lauke.

Susidūrimo su šaka metu gali būti subraižyta ir pažeista ragena – atsiranda taip vadinamoji ragenos erozija, kuri, priklausomai nuo pažeidimo ploto ir gylio, būna labai skausminga, pablogėja matymas. Taip pat gali būti pažeisti ir gilesni akies sluoksniai ar likti įstrigęs svetimkūnis. „Paprasčiausi saulės akiniai didele dalimi padėtų išvengti tokių traumų“, – sakė specialistė.

Prie šių sužalojimų galima priskirti ir nuo sezono nepriklausančią, tačiau gana dažną mažų vaikų, ypač kūdikių traumą – grybštelėjimą nageliu per akį, kai pažeidžiama ragena. „Dažniausiai taip nutinka mamoms ir tėčiams, mat jų ir vaiko kontaktas – artimas ir nuolatinis, tad tėvams derėtų pasisaugoti“, – įspėjo oftalmologė.

Visų akių sužeidimų, įsidūrimų ir kitų traumų atvejais rekomenduojama kreiptis į gydytoją.

Kai pirmoji pagalba – paties nukentėjusiojo rankose

Pavojingas akių traumas sukelia į jas patekusios agresyvios cheminės medžiagos, dažniausiai – skysčių pavidalo.

„Tokiu atveju pirmiausia, jei tik šalia yra vandens šaltinis, reikia kuo skubiau ir kuo gausiau plauti akį. Intensyvus, ilgas plovimas, kuris gali trukti 15–30 minučių, yra pirmoji pagalba, kai į akis patenka kenksmingų cheminių medžiagų. Į akis patekus chemikalų, net nesvarbu, ar pajėgiate atmerkti akį, ar ne – reikia tiesiog gausiai pilti ant akies vandenį kone pakišus ją po čiaupu. Tiesa, geriausia, kad tai būtų švarus vanduo, tai yra bent jau vandentiekio vanduo, o ne koks ežero ar upės, kuriame gausu bakterijų.

Na bet – situacijų turbūt būna visokių ir, jei tai vienintelis vandens šaltinis, būtina juo pasinaudoti. Jei po tokio akies praplovimo skausmas vis tiek nepraeina, o matymas – pablogėjęs, reikia kuo skubiau vykti pas gydytoją“, – ragino oftalmologė.

Gauti į akį kamuoliu

Įvairūs akies, apie akį esančių audinių sumušimai taip pat priskiriami prie akių traumų. Šiltuoju metų laiku, kai padaugėja žaidimų ir kitokių pramogų gryname lauke, pasitaiko bukų akies sumušimų, pvz., kamuoliais ar kitu sportiniu inventoriumi. Taip pat akių traumų pasitaiko ir krintant nuo dviračių, paspirtukų.

Jei sumušimas toks, kad išliekančių simptomų nėra, t. y. atsipirkta lengvu antakio nubrozdinimu, pakaks sumuštą vietą pašaldyti, kad mažėtų skausmas ir patinimas. Jei įtariamas akies sužalojimas, reikėtų pasirodyti gydytojui, kad šis atmestų vidinių, t. y. giliau esančių audinių sumušimo tikimybę.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Žiniasklaidai išplatintas pranešimas spaudai, publikuojamas be redakcijos įsikišimo rubrikoje „Pranešimai“
Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Metas rinktis

Auk, Lietuva

Esports namai

Kiekvienas gali

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką