Pašnekovė Kenijoje turėjo susisiekti su kuo daugiau nėščiųjų moterų, papasakoti joms apie nėštumą, gimdymą ir paskatinti jas gimdyti ne namuose, o ligoninėje.
Kenijoje apie 40 proc. moterų gimdo ligoninėje, o 60 proc. – namie. Statistika rodo, kad Kenijoje itin didelis gimdyvių ir naujagimių mirtingumas.
„Viena iš priežasčių, kodėl jos negimdo ligoninėse, yra ta, kad viskas mokama. Pinigai, žiūrinti mūsų akimis, nedideli. Už nėščiosios lankymasi sveikatos centre reikia sumokėti 4,5 dolerio, už gimdymą – 10-20 dolerių. Bet ten, kur šeima savaitei skiria 1-2 dolerius, aš kalbu daugiau apie kaimo vietoves, tai joms surinkti tokius pinigus yra pakankamai sunku. Reikia dėti pinigėlį prie pinigėlio nuo pat nėštumo pradžios. Kai yra kitų poreikių, taip ir išeina, kad jos dažnai lieka namuose“, – pasakojo gydytoja, savanoriavusi Kenijoje.
G.Gardžiulienė pasakojo, kad moterys iš pradžių su ja nenorėjo kalbėtis, netikėjo gydytojos kalbomis, tačiau pamažu situacija pasikeitė: nėščiosios pradėjo noriai kalbėti, susirinkusios bendraudavo tarpusavyje, gamindavo smulkius dalykėlius, kuriuos galėtų parduoti ir taip užsidirbti gimdymui ligoninėje.
Ligoninės labai toli
Tuo moteris ir džiaugėsi, nes dažnai gimdančios namuose moterys tiesiog nukraujuoja, o ir naujagimiai ne visada išgyvena.
„Daugelis moterų gyvena labai atokiai ir jeigu gimdymas prasideda naktį sunku nuvykti iki ligoninės. Net ir dieną ten pakankamai sunku nukeliauti iki gydymo įstaigos. Aš pabandžiau tokį projektą: pasisamdėme motociklą, kuris ten vadinasi „piki piki“, kurio vairuotojui buvo galima pasiskambinti dieną ir naktį ir jis moteris nemokamai veždavo iki sveikatos gydymo centro. Per mėnesį atsirado virš 10 moterų, nors anksčiau nebuvo nė vienos, kuri važiavo gimdyti į ligoninę. Viskas pavyko sėkmingai“, – „Žinių radijo“ laidoje „Pasaulis pagal moteris“ sakė G. Gardžiulienė.
Pašnekovė pasakojo, kad Kenijoje įprasta vyramsturėti kelias žmonas, ypač tai gaju kaimuose. Jie turi tiek žmonų, kiek gali išlaikyti. Nepaisant, vyrai dar turi ir draugių kitose vietovėse.
„Žmona būna tik namie, ji dirba visokius namų, lauko darbus. Bet ne visos moterys įtelpa į šiuos rėmus, aš tiesiog bendravau su skurdžiausiu sluoksniu. Jų darbas – namų tvarkymas ir darbas laukuose – ryžių, kukurūzų auginimas. Tai yra be galo sunkus darbas. Devintam mėnesy nėščia moteris neša didžiulius ir sunkius kibirus, o vyrams tai atrodo labai natūralu“, – gyvenimo Kenijoje ypatybes dėstė moteris.
