Dabar populiaru
Publikuota: 2020 kovo 20d. 17:20

Gydytojas E.Diržius apie psichikos sutrikimus: tai nėra nuosprendis, galima gyventi visavertiškai

Nelaiminga moteris
Vida Press nuotr. / Nelaiminga moteris

Jeigu perskaičius antraštę prieš akis iškilo filmo „Švytėjimas“ vaizdai – užsukote kaip tik ten, kur reikia. Medijose metų metus skleidžiamos klaidingos nuostatos lėmė, kad psichikos ir elgesio sutrikimai tapo viena iš labiausiai stigmatizuotų temų. O kas iš tiesų tai yra? Atsikratyti stereotipų padėjo Kauno klinikų Psichiatrijos klinikos gydytojas psichiatras Edgaras Diržius.

Pernai Lietuvos socialinių tyrimų centro etninių tyrimų instituto užsakymu atlikta visuomenės nuostatų apklausa atskleidė, kad 48,2 proc. nenorėtų gyventi psichikos negalią turinčio asmens kaimynystėje. Net 45,2 proc. nenorėtų kartu dirbti. Lietuvių požiūrį puikiai iliustruoja pernai kilęs skandalas, kai Žiežmarių gyventojai sukilo prieš valdžios planus miestelyje įrengti bendruomeninius grupinio gyvenimo namus.

„Tie vaikai mūsų, tokį visą reikalą per tvorą matyt, tai žinot... Pastatytas vaikų žaidimų namukas, supynės ir vaikai, žinot, per tvorą matys tuos žmones su negalia, tuos daunus, nu, tai kažkaip nemalonu, aš nežinau“, – tąkart 15min pasakojo vienas iš protestuojančių gyventojų.

Kadras iš filmo/Jackas Nicholsonas filme „Švytėjimas“
Kadras iš filmo/Jackas Nicholsonas filme „Švytėjimas“

Realybė visai kitokia nei filmuose

„Neretai iš pacientų ar jų artimųjų girdžiu, jog galvojant apie psichiatrą pirmiausia formuojasi ilgą laiką medijų kurtas vaizdinys apie labai sutrikusius, baisius žmones, jų uždarymą, fizinį suvaržymą ir pan. Ne vienas mąsto: „Man tikrai taip nėra, aš galiu save valdyti, man psichiatro pagalbos tikrai nereikia“, nors iš tiesų žmogų jau kurį laiką vargina psichikos ir elgesio sutrikimo simptomai, atsiradę sunkumai darbe, šeimoje ar kitose srityse“, – pasakojo psichiatras E.Diržius.

„Norėčiau priminti, – pabrėžė 15min pašnekovas, – kad absoliuti dauguma besigydančių dėl psichikos sutrikimų gyvena namuose ir tik atvyksta ambulatorinei pagalbai, o ne realizuoja anksčiau minėtą medijų kurtą vaizdinį.“

Anot 15min pašnekovo, psichikos ir elgesio sutrikimų priežastys labai įvairios. Dažniausiai vieno atsakymo nėra, nes tai lemia biologinių, psichologinių ir socialinių veiksnių sąveika. Be to, kaip paaiškino jis, kiekvieno asmens situacija yra individuali.

„Amerikos psichiatrų asociacija apibrėžia psichikos ir elgesio sutrikimus kaip sveikatos būkles, pasižyminčias emocijų, mąstymo ar elgesio (ar jų derinio) sutrikimu. Vienas iš pagrindinių požymių, jog tai nėra įprasta emocinė reakcija ar pergyvenimas, yra užtrukę funkcionavimo problemos socialinėje aplinkoje, darbe, šeimoje ar kituose santykiuose“, – išaiškino jis.

Būtini kompleksiniai sprendimai

Savižudybių statistika – vienas ir ryškiausių įrodymų, kad Lietuvoje psichikos sveikata vis dar negauna deramo dėmesio, nors situacija pamažu ir gerėja.

15min kalbintas gydytojas psichiatras E.Diržius pabrėžė, kad dėl gausos veiksnių, turinčių įtakos psichikos sutrikimų atsiradimui, reikalingi pokyčiai kone kiekvienoje žmogaus gyvenimo sferoje – nuo smurto artimoje aplinkoje prevencijos iki mitybos.

„Svarbu investuoti į smurto vaikystėje ar artimoje aplinkoje prevenciją, santykių šeimoje gerinimą, psichologinę atmosferą ugdymo institucijoje, darbovietėje, skatinti subalansuotą mitybą, fizinį aktyvumą, mažinti socialinę atskirtį, alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimą, stiprinti bendruomenių ryšius. Išvardinau tik tas sritis, kuriose yra galimybė daryti įtaką, tačiau yra gausybė veiksnių, kurie nemodifikuojami“, – kalbėjo jis.

Kiekvienas žmogus paveldi įvairių susirgimų, taip pat psichikos ir elgesio sutrikimų, riziką.

Kiekvienas žmogus, kaip 15min paaiškino psichiatras, paveldi įvairių susirgimų, taip pat psichikos ir elgesio sutrikimų, riziką. Genų raiškai ir jų aktyvacijai įtakos turi aplinkos veiksniai. Anot pašnekovo, net ir užterštumas gali turėti poveikį psichikos sutrikimo išsivystymui.

„Dėl įvairų gyvenimo aplinkybių tiriant atskirtus dvynius pastebėta, kad jie, turėdami vienodą genetinę informaciją, turi vienodą riziką sirgti psichikos sutrikimu net jei ta rizika yra didesnė nei bendros populiacijos. Taip pat pastebėta aplinkos, psichosocialinių faktorių įtaka, kuri tam tikromis aplinkybėmis gali būti ir lemianti“, – sakė jis.

Psichikos sutrikimu serga arba sirgo kas 5-6 lietuvis

Kalbėdamas apie psichikos sutrikimų mastą, gydytojas E.Diržius paaiškino, kad remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, Lietuvoje sergantis ar sirgęs psichikos sutrikimu yra kas 5-6 žmogus, kitaip tariant – 17,9 proc. Nors skaičiai atrodo nemaži, pašnekovas paaiškino, kad panašūs jie ir kitose Šiaurės ir Vakarų Europos šalyse.

„Europos Sąjungos vidurkis yra 17,3 proc. Iš tiesų daugelyje valstybių, kurias laikome pavyzdžiais, psichikos sutrikimai nustatyti didesnei visuomenės daliai nei Lietuvoje: Švedija – 18,3 proc., Prancūzija 18,5 proc., Norvegija 18,5 proc., Nyderlandai 18,6 proc., Suomija 18,8 proc.“, – paaiškino psichiatras E.Diržius.

Viena iš priežasčių – vaikystėje patirtos traumos

Pašnekovas pabrėžė, kad prevencija itin svarbi vaikystėje, todėl būtina teikti pagalbą socialinės rizikos šeimoms. Kaip vieną iš reikšmingų psichikos sutrikimų priežasčių E.Diržius išskiria vaikystėje patirtą smurtą arba nepriežiūrą. Taip pat, anot jo, su didesne rizika susiduria psichikos sutrikimais sergančių tėvų vaikai.

Žmonės su psichikos sutrikimais gyvena pilnavertį gyvenimą.

„Rekomenduojama psichikos sveikatos ugdymas mokykloje, darbo aplinkoje. Siekiant išvengti psichikos sutrikimų, kurie pasireiškia vyresniame amžiuje, rekomenduojamas fizinis ir socialinis aktyvumas. Deja, daliai psichikos sutrikimų nėra pastebėta vertingų prevencijos metodų ir rekomenduojamas kuo ankstesnis identifikavimas, kreipimasis ir gydymo pradžia“, – 15min paaiškino jis.

E.Diržius taip pat pabrėžė, kad kaip ir sergant reumatinėmis, endokrininėmis ar kitomis ligomis žmonėms tenka prisitaikyti, tačiau jokiu būdu tai nėra nuosprendis: „Žmonės su psichikos sutrikimais gyvena pilnavertį gyvenimą, džiaugiasi, bendrauja, rūpinasi, keliauja, kuria, dirba, savanoriauja ir užsiima kita vertinga sau, artimiesiems bei visuomenei veikla.“

Pagalbos ieškoti būtina

„Jeigu nuolatos vargina nerimas, įtampa, baimės, bloga nuotaika, nemiga, reiškiasi sunkumai dorojantis su įprastomis gyvenimo užduotimis, darbu, kyla reikšmingų sunkumų bendraujant su aplinkiniais, artimaisiais, į specialistus derėtų kreiptis pakankamai ilgą laikotarpį. Jei kyla minčių, ką nors bloga sau pasidaryti, žalotis arba kyla minčių apie savižudybę, būtina kreiptis į specialistus“, – paaiškino 15min pašnekovas ir pabrėžė, kad savo ir aplinkinių psichine sveikata būtina rūpintis nuolatos.

Paklaustas apie paslaugų prieinamumą, psichiatras paaiškino, kad valstybiniu sveikatos draudimu draustiems pacientams pagalba teikiama psichikos sveikatos centruose. Ūmiai sutrikus sveikatai, esant mintims apie savižudybę, dideliam sujaudinimui, psichozei, galima kreiptis į skubios pagalbos skyrių.

Rinkis gyvenimą“ – 15min turinio projektas, finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo.

Inicijuotas turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Talentingi vaikai

Praktiškai su „Norfa“

Laimė jaustis saugiai

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką