Šiuo tyrimu buvo siekiama nustatyti Lietuvos suaugusių gyventojų fizinį aktyvumą, naudojant tarptautinį fizinio aktyvumo klausimyną.
2010 metais telefonu buvo apklausti 1038 atsitiktiniai šalies gyventojai nuo 15 iki 74 metų amžiaus. Apklausos dalyviai atsakė į Pasaulinį fizinio aktyvumo klausimyną, kuriame įvertintas gyventojų fizinis aktyvumas darbe ar jam lygiavertėje kasdienėje veikloje, laisvalaikio metu ir judant iš vieno taško į kitą susisiekimo tikslais (pėsčiomis ar dviračiu) bei pasyviai (sėdint) praleidžiamas laikas.
Paaiškėjo, kad respondentai, galintys atspindėti ir statistinį šalies gyventoją, 5 valandas per parą sėdi. Daugiausia laiko sėdėdami praleidžia jauniausi (15–25 metų – 348 min.), taip pat – aukštesnį išsilavinimą turintys (352 min.) apklausos dalyviai.
Aukšto fizinio aktyvumo grupei galima priskirti truputį daugiau nei pusę – 53,8 proc. respondentų, vidutinio – 22,1 proc. ir žemo aktyvumo – 24,1 proc.
Fizinei veiklai vidutiniškai žmonės skiria 223 minutes per parą. T. y. daugiau sėdi, nei juda.
Fizinei veiklai vidutiniškai žmonės skiria 223 minutes per parą (vyrai − 238 min., moterys 207 min.). T. y. daugiau sėdi, nei juda.
Beveik pusės apklausos dalyvių darbas ir / ar kasdienė veikla yra nesusiję su didelio ar bent vidutinio intensyvumo fizine veikla, o ir laisvalaikį ne kiekvienas leidžia aktyviai.
Fizinis aktyvumas darbinėje veikloje dažniau nebūdingas miesto gyventojams (52,5 proc.), moterims (54,0 proc.) ir įgijusiems aukštąjį išsilavinimą asmenims (64,5 proc.).
Tik kas vienuoliktas apklausos dalyvis laisvalaikį leidžia užsiimdamas didelio intensyvumo ir kas penktas – vidutinio intensyvumo fizine veikla. Likusieji laisvalaikį leidžia pasyviai. Tokių daugiausia tarp vyresnio amžiaus (45–74 metų) žmonių, moterų.
Higienos instituto Visuomenės sveikatos technologijų centro Visuomenės sveikatos tyrimų skyriaus vadovė Laura Narkauskaitė teigia, kad tyrimas buvo SAM užsakytas, nes gyventojų, ypač jaunų, fizinis aktyvumas kelia problemų.
„SAM turi tam tikrą pagrindą ir nuostatas, kad reiktų atkreipti dėmesį į tai, nes, žinodama statistiką, matydama vaikų sergamumą, ypač tomis ligomis, kurias lemia sėslus gyvenimas, galėtų statistiškai pagrįsti komentarus“, – teigia L. Narkauskaitė.
