Jie paskelbti specialiame leidinyje „Sergamumas profesinėmis ligomis Lietuvoje 2011 m.“
Pastarąjį dešimtmetį šalies gyventojų sergamumas profesinėmis ligomis piką buvo pasiekęs 2006 metais.
Tuomet 100 tūkst. dirbančių žmonių buvo registruota 96,5 atvejai. Pastaruosius penkerius metus sergamumas mažėja, o 2011 m. buvo registruota 29,3 atvejų 100 tūkst. dirbančiųjų.
Tai mažiausias rodiklis per pastarąjį dešimtmetį. 2011 m. profesinis sergamumas sumažėjo net tris kartus lyginant su 2006 metais.
Didžiausias sergamumas profesinėmis ligomis nustatytas tarp 60-64 metų dirbančiųjų – net 163,8 atvejo 100 tūkst. šio amžiaus dirbančių žmonių, po jų seka 65-erių ir vyresni darbuotojai – 96,2. Tarp 55-59 metų darbuotojų diagnozuota 69,5 profesinių ligų atvejai 100 tūkst. šio amžiaus dirbančiųjų, o 50-54 m. grupėje – 44,6.
Profesinių ligų 2011 m. registruota ir tarp jaunų, profesinis sergamumas 30-34 m. amžiaus grupėje buvo 2,8, 35-39 m. grupėje – 2, o tarp 40-44 m. – 6 atvejai 100 tūkst. dirbančių žmonių.
Sergamumo profesinėmis ligomis struktūroje daugiau kaip pusę – 53 proc. sudarė sergamumas jungiamojo audinio ar skeleto ir raumenų ligomis, ketvirtadalį (24 proc.) – ausų ligomis, o penktadalį (19 proc.) – nervų sistemos ligomis.
Pastarosiomis ligomis dažniausiai sirgo Šiaulių regiono (12,6 atvejai 100 tūkst. dirbančiųjų) ir Alytaus – (12,1) darbuotojai.
Ausų ligos dažniausiai nustatytos Telšių apskrityje – 45,5 atvejai 100 tūkst. dirbančiųjų. Nuo jungiamojo audinio ir skeleto bei raumenų ligų dažniausiai kenčia Telšių (58,9 atvejai 100 tūkst. dirbančiųjų), Klaipėdos (21,9) ir Panevėžio (18,4) darbuotojai.
Didžiausias sergamumas dėl profesinės rizikos veiksnių 2011 m. nustatytas Telšių (107,7 atvejai 100 tūkst. dirbančiųjų), Tauragės (39) ir Panevėžio (38,8) regionuose.
Tarp profesinių ligų rizikos veiksnių dominuoja fizikiniai veiksniai – dėl šios priežasties pernai apskaičiuotas sergamumo rodiklis siekė 20,4 atvejo 100 tūkst. dirbančiųjų, didžiausias – Telšių, Tauragės, Panevėžio ir Šiaulių regionuose.
Antroji priežastis – biomechaniniai veiksniai, t.y. ergonominės priežastys, dėl jų sergamumas 7,5 atvejo 100 tūkst. dirbančiųjų, didžiausias – Telšių ir Klaipėdos regionuose.
2011 m. profesinių ligų vyrams buvo nustatyta beveik 5 kartus daugiau nei moterims. 100 tūkst. dirbančių vyrų nustatyta 49,2 profesinių ligų atvejai, 100 tūkst. dirbančių moterų – 10,5.
Didžiausias sergamumas profesinėmis ligomis nustatytas dirbantiems įrenginių ir mašinų operatoriais bei surinkėjais (66 proc. visų registruotų profesinių susirgimų), 3 kartus mažiau kvalifikuotiems darbininkams (21 proc.) ir net 9 kartus mažiau nekvalifikuotiems darbininkams (7 proc.).
Daugiausiai sergančių profesinėmis ligomis – net 131,3 atvejai 100 tūkst. dirbančiųjų –statybų sektoriuje, 48,5 – pramonėje, 47,2 – žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje, o 11,6 – paslaugų sektoriuje.
Profesinių ligų pokyčius Lietuvos profesinių ligų valstybės registras šalyje stebi ir analizuoja nuo 1994 metų.
Profesinės ligos priežastis tiria Valstybinės darbo inspekcijos specialistai, vadovaudamiesi teisės aktais, profesinės ligos diagnozę nustato darbo medicinos gydytojas, remdamasis profesinių ligų sąrašu.
