Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Įdomioji dantų pastos istorija: anksčiau sudėtyje buvo ir kaulų, ir kiaušinių lukštų

Dantų pasta
„Fotolia“ nuotr. / Dantų pasta
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Kovo 20 d. minima Pasaulinė burnos sveikatos diena. Susimąstę apie burną ir jos sveikatą, daugelis iškart prisimename dantų pastą. Nors atrodytų, kad dantų pasta yra modernus produktas, apie burnos higienos svarbą žmonija žino ir dantų pastą, nors ir kitokią negu dabar, naudoja jau seniai. Portalas 15min pristato trumpą dantų pastos istoriją.

Daugiau 15min Gyvenimas naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

Dantis valėsi net egiptiečiai

Manoma, kad pirmieji dantų pastą maždaug 5000 m. pr. Kr. pradėjo naudoti egiptiečiai. Tai įvyko dar prieš išrandant dantų šepetukus. Taip pat yra žinoma, kad dantų pastą pasitelkdavo senovės graikai ir romėnai, kinai ir indai dantų pastą taip pat naudojo jau 500 m. pr. Kr.

Dantų pastą senovės civilizacijų gyventojai naudojo tais pačiais tikslais kaip ir dabar – siekdami palaikyti dantų ir dantenų švarą, norėdami balinti savo dantis ir gaiviau kvepėti. Tačiau senųjų dantų pastų ingredientai buvo visai kitokie negu dabar. Pavyzdžiui, senųjų dantų pastų sudėtyje buvo galima rasti iš arklių kanopų pelenų sutrintų miltelių ar sudegintų kiaušinių lukštų, sumaišytų su pemza. Spėjama, kad tokių dantų higienos priemonių skonis turėjo būti bjaurus, tačiau savo tikslą – nuvalyti apnašas – jos pasiekdavo.

Seniausios žinios apie konkretų dantų pastos (tiksliau, miltelių) receptą mus pasiekė iš 4 m. pr. Kr. Tada gyvenę egiptiečiai sutrynė druską, mėtą, išdžiovintus vilkdalgių žiedus bei pipirus ir sumaišė visus šiuos dalykus. Taip buvo sukurti dantis valantys milteliai.

Nors yra žinoma, kad šis mišinys sukeldavo dantenų kraujavimą, dabartiniai moksliniai tyrimai rodo, kad jis yra efektyvesnis netgi už kai kurias pastas, naudotas dar prieš šimtą metų.

Graikai ir romėnai, gamindami dantų pastas, naudojo sutrupintus kaulus ir austrių geldeles. Romėnai dar įdėdavo skonį sustiprinančių ingredientų, kurie padėdavo kovoti su nemaloniu burnos kvapu. Taip pat jų dantų pastose buvo galima rasti sutrintos medžio anglies ir žievės.

Kinai laikui bėgant gamindami dantų pastą taip pat naudojo įvairias medžiagas – tarp jų ženšenį, mėtas ir druską. Manoma, kad jų skonis greičiausiai buvo daug malonesnis negu Europoje naudotų dantų pastų.

Bėgant metams, medžiagos keitėsi, bet įprotis valytis dantis – ne. 1780 m. šaltiniai rodo, kad žmonės dantis valėsi netgi su sudeginta duona, naudodami degėsius. Kitame šio periodo šaltinyje dantų pastą siūloma gaminti iš „drakono kraujo“ (tam tikrų medžių sakų), cinamono ir alūno.

Esminis dalykas, skyręs senąsias dantų priežiūros priemones nuo dabartinių – jų konsistencija. Dantų priežiūros priemonės anksčiau buvo šiurkščios, dilindavo ir braižydavo dantis. Be to, jos dažniausiai būdavo prieinamos tik turtingiesiems – skurdžiai gyvenantys žmonės, kurių buvo dauguma, tokių galimybių neturėjo.

Sudėtyje – muilas ir kreida

Šiuolaikinių dantų pastų istorija prasidėjo XIX a. Pirmųjų jų sudėtyje buvo galima rasti muilo ar kreidos. XIX a. Anglijoje į dantų pastą buvo dedama betelio palmės riešutų, o XIX a. septintajame dešimtmetyje išleistoje namų ūkio patarimų knygoje buvo aprašyta namie pagaminta dantų pasta, kurios gamyboje naudota sutrinta medžio anglis.

Vida Press nuotr./Dantų pasta
Vida Press nuotr./Dantų pasta

Iki XIX a. vidurio „dantų pastos“ įprastai atrodė kaip milteliai. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Indijoje, miltelių pavidalo dantų pasta yra populiari iki šiol.

Pirmoji, panašios į dabartinę konsistenciją dantų pasta atsirado XIX a. viduryje, ji buvo sudėta į stiklainį. 1873 m. dantų pastos, dedamos į stiklainius, imtos gaminti masiškai. 1892 m. buvo žengtas kitas žingsnis – atsirado dantų pastos tūbelės, panašios į šiuolaikines.

1914 m. atsirado dantų pastos su fluoridu, kurios ne tik valė dantis, bet ir padėjo apsaugoti juos nuo irimo. Jos išpopuliarėjo XX a. viduryje. Iki pat II pasaulinio karo dantų pastų sudėtyje buvo galima rasti muilo. Tada jį pakeitė kiti ingredientai, suteikę dantų pastoms mums dabar įprastą konsistenciją.

Antrojoje XX a. pusėje dantų pastų technologija tobulėjo. Į jas imta dėti medžiagų, kurios padėjo apsaugoti dantis nuo konkrečių ligų ar tokių problemų kaip dantų jautrumas. Taip pat atsirado dantis balinančios pastos.

1987 m. buvo išrasta valgomoji dantų pasta. Nors dažniausiai dabar ją naudoja tėvai, mokydami vaikus valytis dantis, iš pradžių ji buvo skirta ne vaikams, o... astronautams. NASA siekė išrasti medžiagą, kuri leistų astronautams valytis dantis ir kurios nebūtų būtina išspjauti, nes nulinės gravitacijos sąlygomis tai kėlė problemų.

Apibendrinant: nors dantų pastoms gaminti naudojamos medžiagos keitėsi, pats dantų valymo procesas senovės romėnams buvo pažįstamas ne ką blogiau negu mums.

Parengta pagal „Colgate“, „Spear Education“ ir „Huffington Post“ informaciją.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką