Tyrimų duomenimis, liepos 5 d. Zarasų rajono Zaraso ežero maudykloje buvo nustatytas 1,2 karto didesnis, negu leidžiama higienos normoje, žarninių enterokokų kolonijas sudarančių vienetų skaičius 100 ml vandens. Taip pat liepos 10 d. Kauno Lampėdžių paplūdimyje žarninių enterokokų kolonijas sudarančių vienetų skaičius siekė ribinę vertę, tačiau jos neviršijo.
Didesnis, nei leidžiama higienos normoje, žarninių enterokokų ir/ar žarninių lazdelių kolonijas sudarančių vienetų skaičius vandenyje rastas prie šių poilsio zonų: liepos 3 d. Anykščių rajono Viešinto ežere, liepos 4 d. Kėdainių rajono Dotnuvėlės tvenkinyje ir Bartkūniškio karjere, Elektrėnų rajono Aujedo ežere, liepos 7 d. Raseinių rajono Dubysos upėje ties Daugokų kaimu, Dubysos upėje ties Verdėlupio kaimu, Dubysos upėje ties Dainų slėniu Ariogaloje.
Maudyklų vandens kokybė vertinama pagal 2 mikrobiologinius parametrus: žarninius enterokokus ir žarnines lazdeles.
Atsižvelgiant į higienos normos reikalavimus, žarninių enterokokų turi būti ne daugiau kaip 100 kolonijas sudarančių vienetų 100 ml vandens, o žarninių lazdelių – ne daugiau kaip 1000/100 ml vandens. Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybės“ maudyklų vandens kokybės stebėsenos nuostatomis, nustačius trumpalaikę taršą, per 72 valandas turi būti paimtas papildomas mėginys vandens kokybės tyrimams atlikti, kuris patvirtintų taršos įvykio pabaigą, ir dar vienas mėginys praėjus 7 dienoms po trumpalaikės taršos pabaigos. Institucija, atsakinga už paplūdimio administravimą, turi užtikrinti, kad maudymosi sezono metu informacija visuomenei paplūdimyje būtų skelbiama aktyviai ir operatyviai.
