Dabar populiaru
Publikuota: 2019 liepos 31d. 18:35

Irena 28 metus nejautė jokių simptomų, tačiau sirgo hepatitu C: užsikrėtė perpilant kraują

Kraujas
123rf nuotr. / Kraujas

Daugelis vis dar klaidingai mano, kad hepatito C virusas paliečia tik tuos, kurie turi žalingų įpročių. Tačiau 73 metų Irena Kazakauskaitė, visą gyvenimą propagavusi sveiką gyvenimo būdą, pernai išgirdo šios klastingos ligos diagnozę. Tokių kaip Irena Lietuvoje vis dar yra apie 2 proc., tačiau siekiama šį skaičių sumažinti ir iki 2030 m. eliminuoti hepatito C viruso infekciją, rašoma pranešime spaudai.

Praėjusių metų pavasarį Irena, nejausdama jokių sveikatos sutrikimų, visai atsitiktinai sugalvojo apsilankyti pas savo šeimos gydytoją – tiesiog pasitikrinti sveikatos būklę.

„Aš visada jaučiuosi gerai, organizmą nuolat stiprinu įvairiais būdais, tačiau sugalvojau, kad reikia pasidaryti „reviziją“ – atlikti įvairius tyrimus, nes paprastai niekada nesikreipdavau į gydytojus“, – prisimena Irena.

Užsikrėtė po operacijos

Pacientei buvo atlikti kraujo tyrimai bei vidaus organų echoskopija. Neilgai trukus moteris sužinojo, kad jai yra diagnozuotas lėtinis hepatitas C.

„Iš pradžių nieko nesupratau, man buvo šokas – kaip, iš kur? Gydytoja paaiškino, kad iki 1993 metų Lietuvoje Kraujo centruose nebuvo atliekami donorinio kraujo hepatito C tyrimai, nes tiesiog tokių tyrimų nebuvo.

Tuomet paaiškėjo, kad hepatito C virusu užsikrėčiau prieš 28 metus, kuomet po ginekologinės operacijos dėl nukraujavimo man buvo perpiltas kraujas“, – pasakoja moteris.

Hepatito C virusas pirmą kartą aprašytas 1989 metais, o pirmieji diagnostiniai rinkiniai, skirti kraujo testavimui dėl hepatito C viruso infekcijos JAV atsirado tik 1991 metais. Šie testai Lietuvos Kraujo centrus pasiekė tik 1993 metų pabaigoje.

Irena sako, kad per beveik 30 metų nei karto nejautė lėtinio hepatito C simptomų, todėl net neįtarė, kad serga šia klastinga liga, kuri galėjo progresuoti į kepenų cirozę ar kepenų ląstelių vėžį. Inovatyvų antivirusinį lėtinio hepatito C gydymą gavusi Irena dabar jau yra sveika tačiau sako, kad nežinia, kaip viskas galėjo pasibaigti.

123RF.com nuotr./Operacija
123RF.com nuotr./Operacija

„Kai diagnozavo ligą, man iškart kilo klausimas – kas gali nutikti, sergant lėtiniu hepatitu C?

Sužinojau, kad negydomas infekcijos kepenų uždegimas gali progresuoti ir palaipsniui per daugelį metų gali išsivystyti kepenų surandėjimas, sutrikti kepenų funkcija ir grėsti mirtis, tačiau gydytoja nuramino – šiandien lėtinis hepatitas C yra pilnai išgydoma liga. Taip ir buvo, po du mėnesius trukusio gydymo, dabar esu sveika“, – džiaugiasi Irena.

Susidūrusi su hepatito C viruso infekcija, Irena ragino ir savo artimuosius atlikti tyrimą dėl hepatito C. Moteris teigia, jog didžiausia šios ligos problema, kad niekas nepasiūlo išsitirti dėl šios lėtinės infekcijos.

Negydomas kepenų uždegimas gali progresuoti ir palaipsniui per daugelį metų gali išsivystyti kepenų surandėjimas, sutrikti kepenų funkcija ir grėsti mirtis.

„Labai gaila, kad šeimos gydytojai nepasiūlo pacientams atlikti hepatito C tyrimo, juk jis kainuoja juokingus pinigus.

Todėl visiems aplinkiniams sakau – net jei ir nesiūlo, prašykite patys. Juk geriau vieną kartą pasidaryti tyrimą, nei gyventi nežinant. Aš juk nežinojau beveik 30 metų“, – tikina moteris.

Pasveikti trukdo mitai

Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovės Vilniaus universiteto prof. Ligitos Jančorienės teigimu, tokių pacientų kaip Irena vis dar yra daug – Lietuvoje hepatitu C serga apie 2 proc. šalies gyventojų.

Nors rizikos veiksnius, dėl kurių plinta hepatito C virusas, daugelis vis dar asocijuoja su psichoaktyvių medžiagų švirkštimu, tatuiruotėmis, nesterilių instrumentų naudojimu ar praeityje buvusiu kraujo perpylimu, daugeliui pacientų užsikrėtimo kelias lieka neišaiškintas.

„Visame pasaulyje yra žmonių, kurie serga lėtiniu hepatitu C, to nežinodami, todėl Jungtinėse Amerikos valstijose yra rekomenduojama atlikti hepatito C tyrimą kiekvienam gyventojui nuo 40 iki 70 metų amžiaus, kadangi šiai amžiaus grupei priklauso daug žmonių, kurie nežinodami gali būti užsikrėtę hepatito C virusu, toks buvo ir Irenos atvejis“, – sako prof. L.Jančorienė.

Lietuvoje hepatitu C serga apie 2 proc. šalies gyventojų.

Per pastaruosius 10 metų lėtinio hepatito C srityje įvyko reikšmingas proveržis, prilygstantis pasaulinės reikšmės įvykiams medicinos ir mokslo pasaulyje. Tiesiogiai veikiantys antivirusiniai vaistai visiškai pakeitė lėtinio hepatito C gydymą.

Dabar pacientams yra skiriami vaistai, vartojami per burną, gydymo trukmė sutrumpėjo iki 2–3 mėnesių, o svarbiausia, kad lėtinis hepatitas C yra visiškai išgydoma liga.

Tačiau gydytoja L.Jančorienė klinikinėje praktikoje dažnai susiduria su pacientas, dėl išankstinių nuostatų ir baimių bijančiais kreiptis į gydytojus. Dažniausiai jie nežino, kad šiuolaikinis gydymas radikaliai skiriasi nuo ankstesnių gydymo metodų.

„Fotolia“ nuotr./Kepenys
„Fotolia“ nuotr./Kepenys

„Iki inovatyvių vaistų sukūrimo hepatito C gydymas buvo labai sudėtingas, o jo efektyvumas siekdavo vos 30–40 proc. Pacientai sunkiai ištverdavo gydymo sukeliamas nepageidaujamas reakcijas, todėl sąmoningai nesikreipdavo į medikus.

Dabar situacija iš esmės pasikeitė, pasveikę pacientai dalijasi patirtimi su kitais, todėl svarbu, kad apie tai sužinotų kuo daugiau sergančiųjų, jie kreiptųsi į specialistus ir galėtume juos išgydyti“, – teigia prof. L.Jančorienė.

Lietuvoje šiuolaikinis modernus antivirusinis lėtinio hepatito C gydymas yra kompensuojamas, o tiesiogiai veikiančių antivirusinių vaistų veiksmingumas siekia 95–100 proc.

„Pacientai pasveiksta, kepenų pažeidimas palaipsniui gali regresuoti, o pacientams, kurių kepenys buvo labai pažeistos ir buvo planuojama atlikti kepenų persodinimą, vis dažniau pasitaiko, kad šios procedūros nebereikia, nes po sėkmingo antivirusinio gydymo dažnai palaipsniui atsistato ir kepenų funkcijos“, – sako profesorė.

Lietuvoje vis dar trūksta lankstumo

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) yra iškėlusi tikslą iki 2030 metų eliminuoti hepatito C viruso infekciją. Lietuva iš esmės pasiruošusi šių tikslų įgyvendinimui ir turi praktiškai visas tam reikalingas gydymo priemones, tačiau situaciją apsunkina ne tik diagnostikos prieinamumas, bet ir gydymo skyrimo apribojimai.

Šiandien šalyje inovatyvus lėtinio hepatito C gydymas yra skiriamas tiems pacientams, kuriems nustatytas tam tikras kepenų pažeidimo laipsnis. Jeigu pakitimai kepenyse yra minimalūs, pacientas gali negauti kompensuojamojo gydymo.

„Eliminacijos efektyvumui turi įtakos ne tik inovatyvūs gydymo metodai, kuriuos turime Lietuvoje, bet ir valdžios požiūris dėl jų skyrimo tvarkos.

Jeigu šalyje būtų sumažinti apribojimai, tai pagerintų inovatyvių vaistų prieinamumą ir pažangų gydymą galima būtų skirti visiems pacientams, užsikrėtusiems hepatito C virusu, nepriklausomai nuo kepenų pažeidimo laipsnio.

Sumažinus sergamumą, daugiau darbingų žmonių grįžtų į darbo rinką, o sumažėjus infekcijos perdavimo rizikai, sumažėtų ir naujų ligos atvejų skaičius“, – sako Agnė Gaižauskienė, Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) direktorė.

Prof. L.Jančorienės teigimu, dabar sunkiausias uždavinys yra surasti ir išaiškinti visus hepatito C virusu užsikrėtusius asmenis, kad būtų galima jiems paskirti minėtą efektyvų gydymą ir įvykdyti PSO paskelbtą užduotį. Kadangi liga nesukelia simptomų, daugelis pacientų nesikreipia į gydytojus, todėl visos šalys ieško būdų, kaip juos surasti ir paskatinti kreiptis į gydytojus.

„Visame pasaulyje yra svarstoma apie įvairias eliminacijos metodikas. Šiuo metu viena populiarių krypčių yra mikroeliminacijos programos, kurių pagalba siekiama atskirose gyventojų ar rizikos grupėse išaiškinti užsikrėtusius asmenis ir juos išgydyti.

Tokių programų metu dažnai pasirenkamos tokios mikro-grupės, kaip priklausomybės ligų centrų pacientai, įkalinti asmenys, hemodializuojami pacientai, inkstų ligomis sergantys ligoniai, medikai ar kitos tikslinės grupės. Tokiu būdu išaiškinus užsikrėtusiuosius, galima išgydyti visą pacientų grupę“, – sako prof. L.Jančorienė.

Kadangi liga nesukelia simptomų, daugelis pacientų nesikreipia į gydytojus.

Daugelį hepatito C atvejų būtų galima išaiškinti greičiau, jeigu šeimos gydytojas galėtų paskirti atrankinį hepatito C tyrimą nemokamai, tačiau Lietuvoje šis klausimas iki šiol nėra išspręstas. Tyrimo kompensavimas padėtų atrasti tuos pacientus, kurie nėra priskiriami rizikos grupėms ir neįtaria apie hepatito C viruso infekciją.

„Valstybė turėtų būti suinteresuota ieškoti būdų, kaip padėti pasveikti sergantiesiems. Hepatito C atveju mes turime aiškiai įvardintas problemas, kurios vis dar trukdo Lietuvoje įgyvendinti PSO iškeltą tikslą ir eliminuoti šią užkrečiamąją ligą.

Mokslo pažanga padėjo išsiaiškinti, kaip išgydyti šią klastingą ligą, todėl turime pasinaudoti inovatyvios medicinos suteikiamomis galimybėmis ir išgydyti mūsų šalies pacientus“, – sako A.Gaižauskienė.

Komentarai: 1

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Praktiški patarimai

Gerumu dalintis gera
Skanumėlis
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką