Dabar populiaru
Publikuota: 2019 balandžio 20d. 20:58

Jauną vyrą apie ūminę leukemiją įspėjo gerklės skausmas

Sergantis vyras.
123RF.com nuotr. / Sergantis vyras.

Balandžio 21 d. yra minima Pasaulinė ūminės mieloleukemijos diena. Lietuvoje ši kraujo vėžio forma per metus diagnozuojama apie 150 žmonių. Vienas iš jų – vilnietis Edvinas, ūminės mieloleukemijos diagnozę išgirdo prieš kelerius metus. Pirmuosius simptomus 31 metų vyras pastebėjo atostogų metu, tačiau jokių įtarimų apie kraujo vėžį neturėjo.

„Buvo vasara, prasidėjo atostogos, tad su šeima nusprendėme aplankyti kaimyninių šalių, Latvijos ir Estijos, paplūdimius. Prieš išvykstant pradėjo skaudėti gerklę, tačiau net nepagalvojau, kad tai gali įspėti apie ką nors rimto. Kelionės metu gerklės skausmas sustiprėjo, bandžiau gydytis vaistinėse įsigytais preparatais: pastilėmis, purškalais, tačiau niekas nepadėjo“, – pasakojo jis.

Vyras prisiminė, jog tuo pat metu ant rankų ir kojų atsirado keistas bėrimas, prasidėjo naktinis prakaitavimas, bet to labai nesureikšmino dėl šilto oro. Nemažėjant gerklės skausmui, Edvinas nutarė kreiptis į ligoninę Estijoje, manė, kad gydymui reikalingi antibiotikai, tačiau priimamajame pralaukus 4 valandas, šeima nusprendė grįžti į Lietuvą.

„Grįžęs į Vilnių iš pat ryto skubiai kreipiausi pas šeimos gydytoją. Pirminės apžiūros metu buvo diagnozuota angina, bet gavus kraujo tyrimo rezultatus, nedelsiant buvau nukreiptas į Santaros klinikas. Čia ir paaiškėjo, jog iš pradžių nekaltu pasirodęs gerklės skausmas pranešė apie klastingą ligą – kraujo vėžį“, – asociacijos „Kraujas“ pranešime spaudai cituojamas pašnekovas.

Tokia diagnozė jaunam vyrui buvo netikėta – sėkmingai dirbęs statybos inžinerijos srityje, auginantis mažą dukrytę, Edvinas susidūrė su gyvenimo nelaime, kokios niekada nesitikėjo.

„Viskas buvo taip netikėta, jog iš pradžių sunkiai suvokiau, kas laukia ateityje, galvoje sukosi įvairios mintys, turbūt daugiausia jų buvo apie nelabai laimingą pabaigą. Tačiau sulaukiau pagalbos – išgirdau apie panašioje situacijoje atsidūrusius žmones, kurie savo istorijas papasakojo asociacijos „Kraujas“ projekte „Drąsos ambasadoriai“. Kreipiausi į vieną iš jų ir jau po keleto valandų sulaukiau vizito į palatą, o kai pasikalbėjome, pradėjau tvirčiau tikėti, kad dar ne viskas prarasta“, – atviravo jis.

Prasidėjus gydymui, Edvinas atsidavė į medicinos personalo rankas: „Pajutau, jog papuoliau į kvalifikuotų ir savo darbą puikiai išmanančių gydytojų globą. Kadangi ligos prognozei didelę įtaką turi genetiniai ir kiti tyrimai, pradžioje nebuvo aišku, kokį gydymą taikys. Pirmasis etapas – stiprios chemoterapijos kursas, siekiant ligos remisijos. Man jis buvo baisiausia gydymo dalis.“

Gavus tyrimų rezultatus, Edvino ligos prognostinė grupė buvo priskirta prie geros ir tada paaiškėjo tolimesnės gydymo galimybės. Viena jų buvo taikyti 3–4 chemoterapijos kursus, o kita – autologinė kaulų čiulpų transplantacija, t. y. kai transplantacijai naudojamos paciento organizmo ląstelės. Pasitaręs su gydytojais, išsiaiškinęs visą informaciją, kas laukia ir ką gali tekti išgyventi, vilnietis rinkosi būtent kaulų čiulpų transplantaciją. Šiandien, praėjus keleriems metams po gydymo, jis džiaugiasi, jog yra sveikas ir viskas liko praeityje.

„Liga privertė į gyvenimą pažiūrėti truputį kitaip. Pasikeitė vertybių samprata, atsirinkau tikrus draugus. Pasveikęs nusprendžiau mažiau jaudintis dėl visiškai nereikšmingų dalykų ir stengiuosi į viską žiūrėti optimistiškiau. Džiaugiuosi, jog gydymo metu mane labai palaikė kolegos, laukė grįžtant, gavau ne tik pagalbos, bet ir mielų staigmenų nuotaikai pagerinti“, – šypsojosi Edvinas.

Gydymosi metu jis pats daug skaitė ir domėjosi savo liga, o pasidalinti savo patirtimi pašnekovą paskatino visuomenės požiūris į onkologinę ligą. Jo nuomone, nepaisant pažangos medicinos srityje gydant onkologines ligas, vis dar jaučiama vėžio stigma.

„Kuo daugiau ligą įveikusių žmonių dalinsis savo istorijomis, tuo labiau keisis požiūris į juos ir į ligą. Teko bendrauti su panašią patirtį turinčiais kitų šalių piliečiais ir pajutau, jog ten onkologiniai pacientai nėra kažkaip išskiriami ar diskriminuojami, nebijoma apie tai kalbėti.

Naudodamasis proga norėčiau padėkoti visiems gydytojams ir visam personalui, be jų manęs jau tikrai čia nebūtų. Kaip gydytojai kartojo, laikui bėgant išrandami nauji ir efektyvesni gydymo būdai, todėl norėčiau tikėti, kad galbūt netolimoje ateityje visi pacientai bus išgydomi“, – kalbėjo jaunas vyras.

Kaip gydytojai kartojo, laikui bėgant išrandami nauji ir efektyvesni gydymo būdai, todėl norėčiau tikėti, kad galbūt netolimoje ateityje visi pacientai bus išgydomi, – kalbėjo jaunas vyras.

Vyksta ūminės leukemijos gydymo revoliucija

VUL Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro vadovo prof. Laimono Griškevičiaus teigimu, ūmine mieloleukemija dažniau serga vyresnio amžiaus žmonės, tačiau liga neretai diagnozuojama ir jauniems asmenims, taip pat ir vaikams.

„Leukemija susergama, kai kraujodaros ląstelėse atsiranda genetinių pažaidų, kurios sutrikdo ląstelių brendimą, skatina dauginimąsi, slopina natūralią jų mirtį, susilpnina pakitusių ląstelių imuninės sistemos priežiūrą. Genetinių pažaidų atsiradimą gali lemti prieš tai dėl kitos piktybinės ligos pacientui skirtas chemoterapinis ar spindulinis gydymas, jos taip pat atsiranda bei kaupiasi organizmui senstant. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad daugiau kaip dešimtadalis vyresnių nei 65 metai asmenų turi genetines pažaidas, kurios padidina riziką susirgti ūmine mieloleukemija.

Jau nustatytos ir įgimtos genetinės pažaidos, kurios lemia polinkį susirgti leukemija vaikams ir jauniems asmenims. Tiek įgytos, tiek įgimtos pažaidos nustatomos moderniais genų naujos kartos sekoskaitos tyrimais, kurie atliekami Santaros klinikose“, – kalbėjo jis.

Pasak prof. L.Griškevičiaus, ūminės mieloleukemijos gydymo pasirinkimą lemia daug veiksnių: leukemijos genetika, jautrumas vaistams, paciento amžius bei fizinė būklė.

„Chemoterapija ir transplantacija išlieka pagrindiniais daugelio ūminės mieloleukemijos formų gydymo būdais, tačiau yra ir tokių formų, kai pakanka skirti vien taikinių terapiją, sukeliančią leukemijos blastų brendimą. Autologinė transplantacija, kai pacientas yra pats sau donoras, sumažina ligos atsinaujinimo tikimybę maždaug 10–15 proc., tačiau tik tais atvejais, kai leukemija neturi blogų genetinių prognozės žymenų bei prieš transplantaciją kitu gydymu maksimaliai sunaikinami leukemijos likučiai, t.y. leukemijos blastai organizme neaptinkami jautriausiais genetiniais bei citometriniais metodais. Pacientas atitiko šiuos kriterijus, todėl jam ir buvo pasiūlytas gydymas autologine kaulų čiulpų transplantacija“, – sakė profesorius.

Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro vadovas pasakojo, jog anksčiau ūminės mieloleukemijos buvo gydomos vienodai – chemoterapija bei donoro kaulų čiulpų transplantacija, tačiau sukūrus naujas genetinių tyrimų technologijas, per pastarąjį dešimtmetį buvo išsiaiškinta ūminių mieloleukemijų genetinė sandara bei biologiniai leukemijos vystymosi keliai.

„Tai iš esmės pakeitė supratimą apie šį kraujo vėžį ir paskatino sukurti visiškai naujus gydymo metodus, o kartu ir naują leukemijų gydymo taktiką. Moderni ūminės mieloleukemijos diagnostika dabar įmanoma tik atlikus detalią genetinę bei imunologinę leukemijos ląstelių analizę. Siekiant sėkmingai įvaldyti naujas ūminės mieloleukemijos gydymo technologijas bei modernų gydymą skirti tik tiems pacientams, kuriems jis gali padėti, Santaros klinikose įdiegėme moderniausius genetinius ir imunologinius diagnostikos metodus, šiuos tyrimus atliekame visiems pacientams.

Galima drąsiai pasakyti, kad pastaruoju metu vyksta ūminės leukemijos gydymo revoliucija. Jei per 40 metų iš esmės nebuvo atrasta naujų vaistų ūminei mieloleukemijai gydyti, tai pastaraisiais metais JAV bei Europos Sąjungoje registruota beveik 10 naujos kartos vaistų. Tai ir ląstelių brendimą sukeliantys vaistai, ir vaistai, slopinantys pernelyg aktyvius vėžinių ląstelių signalų perdavimo kelius, skatinantys natūralią vėžinių ląstelių mirtį, aktyvuojantys vėžį slopinančius genus, atstatantys imuninės sistemos slopinantį poveikį navikinėms ląstelėms ir kt.“, – sakė prof. L.Griškevičius.

Nepaisant naujų gydymo būdų, kaulų čiulpų transplantacijos vis dar išlieka esminiu ir efektyviausiu ūminės mieloleukemijos gydymo metodu, o jo metu ligai įveikti pasitelkiamos ne tik didelės chemoterapijos dozės, bet ir donoro imuninė sistema. Pasak Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro vadovo, keičiant transplantacijų technologiją, jas tapo įmanoma atlikti ne tik jaunesniems, bet ir vyresnio amžiaus pacientams. Santaros klinikose per metus atliekama apie 50 kaulų čiulpų transplantacijų ūmine mieloleukemija sergantiems pacientams, o centras patenka tarp 15 didžiausių suaugusių Europos transplantacijos centrų.

Kuo geresnio ir greitesnio modernaus gydymo prieinamumo siekiama ir Lietuvos pacientams – Santaros klinikose plečiamos galimybės pacientams dalyvauti klinikiniuose vaistų tyrimuose bei vilties programose: „Džiaugiamės, kad valstybė, nors ir gerokai vėluodama, pradėjo kompensuoti kai kuriuos modernius vaistus leukemijai gydyti. Vis tik, valstybė galėtų padaryti kur kas daugiau, jei aktyviau taikytų inovatyvius modernius vaistų prieinamumo gerinimo modelius, pvz. rizikos bei kaštų pasidalijimą su vaistų gamintojais, aktyvesnes derybas. Būtina suprasti, kad delsimas kompensuoti modernius vaistus lemia pacientų, kurie šių vaistų negauna, mirtį.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Video

01:19
00:58
01:38

Dabar tu gali

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką