Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 11 24, 13:59

JAV aktorė ir atlikėja S.Gomez – atvirai apie ilgai kankinusią psichozę: kaip atpažinti simptomus

Garsi JAV aktorė ir atlikėja Selena Gomez savo naujajame dokumentiniame filme „Selena Gomez: Mano protas ir aš“ atvirai papasakojo apie savo ilgą kovą su psichoze ir bipoliniu sutrikimu, praneša www.everydayhealth.com.
Selena Gomez
Selena Gomez / AFP/„Scanpix“ nuotr. ir stop kadras

Prieš šešerius metus pradėjusi pasaulinį turą su savo albumu „Revival“ aktorė ir dainininkė S.Gomez jau tada kovojo su depresija ir nerimu, kurį sukėlė besitęsianti kova su vilklige, kol galiausiai po 55 pasirodymų visgi turėjo nutraukti turą.

Pasaulinės žvaigždės psichinės sveikatos bėdos tuo nesibaigė: jai buvo diagnozuotas bipolinis sutrikimas, kuris, pasak gydytojų, ir sukėlė psichozę – būseną, kai žmogus praranda ryšį su tikrove. Tai ji neseniai atskleidė savo naujame dokumentiniame filme „Selena Gomez: Mano protas ir aš“ (angl. „Selena Gomez: My Mind & Me“). Filmas paremtas per šešerius metus nufilmuotais vaizdo įrašais, kuriame iš arti pažvelgta, kaip dainininkė tuomet jautėsi ir kuo gyveno. Filme esama scenų, kuriose S.Gomez negali atsikelti iš lovos, verkia, pyksta ir be tikslo klaidžioja po namus arba visiškai atsiriboja.

Šiuo dokumentiniu filmu S.Gomez teigia norėjusi kuo plačiau paskleisti žinią apie psichikos sveikatos problemas. Kaip teigiama filme, atlikėja galiausiai buvo išgydyta.

Kas yra psichozė?

Psichozė – psichikos sutrikimas, pasireiškiantis sutrikusiu santykiu su realybe. Tai reiškia, kad žmogus praranda gebėjimą atskirti, kas tikra ir kas netikra, teigia Kalifornijos Stanfordo universiteto klinikinis psichiatrijos ir elgesio mokslų prof. Po Wangas, besispecializuojantis bipolinio sutrikimo gydyme.

Tačiau gydytojai, kalbėdami apie paciento būklę, nebūtinai vartoja terminą „psichozė“. Bendraudami su pacientu psichozės epizodus jie dažniau linkę vadinti neįprasta patirtimi ar kitokiu mąstymu, sako prof. P.Wangas. Kodėl? Nes tokie terminai kaip psichozė dažnai visuomenėje tampa stigma. Žmonės šį terminą neretai priima kaip kažkokią nesėkmę, o ne kaip ligą.

Remiantis Amerikos visuomenės sveikatos žurnale paskelbtu tyrimu, maždaug 70 proc. žmonių visame pasaulyje, turinčių psichikos sveikatos sutrikimų, negauna gydymo dėl įvairių priežasčių, įskaitant stigmatizavimą.

Kaip psichozė veikia žmogų?

S.Gomez sako nedaug prisimenanti apie šį savo gyvenimo epizodą, išskyrus tai, jog atsidūrė psichikos sveikatos gydymo įstaigoje. „Jei kas nors pamatytų tai, ką aš pamačiau, kai [S.Gomez] buvo psichiatrinėje ligoninėje, jie nebūtų jos atpažinę. Buvau priblokšta, psichozė gali trukti nuo kelių dienų iki kelių mėnesių ar ilgiau“, – dokumentiniame filme sako Selenos draugė Raquelle.

Pasak Pitsburgo universiteto Depresijos programos medicinos vadovės, psichiatrijos prof. Holly Swartz, psichozės simptomai kiekvienam žmogui pasireiškia skirtingai.

Pasak Nacionalinio psichikos sveikatos instituto (NIMH), psichozė gali sukelti haliucinacijas (kaip ir S.Gomez atveju) – žmogus girdi balsus ar mato dalykus, kurių nėra.

NIMH ekspertai teigia, kad psichoze sergantis asmuo taip pat gali kliedėti ar turėti klaidingus įsitikinimus. Jis gali manyti, kad kažkas nori jam pakenkti, todėl nuolat nerimauja ir jaučia nepagrįstą baimę. Kartais psichozės apimtas asmuo tiki, kad kažkas į jo smegenis įdėjo svetimas mintis, įsibrovė į jo protą ir gali skaityti mintis.

Kai kas nors išgyvena psichozę, anot prof. H.Swartz, dažnai atrodo, kad jie reaguoja į vidinius dirgiklius arba į tai, kas vyksta viduje, o ne aplinkiniame pasaulyje.

Kiti galimi psichozės požymiai:

  • Mąstymo ar susikaupimo sunkumai.

  • Žmogus tampa įtarus, paranojiškas ar neramus aplinkos atžvilgiu.

  • Staigus rezultatų suprastėjimas darbe ar mokykloje.

  • Nepakankamas rūpinimasis asmenine higiena.

  • Žmogui sunku atskirti realybę nuo fantazijos.

  • Sunkumai bendraujant su draugais arba sutrikusi kalba.

Kokie yra psichozės veiksniai?

Psichozės simptomai kiekvienam žmogui skiriasi, nes juos gali sukelti daugybė įvairių ligų ar kitų problemų, teigia prof. H.Swartz. Psichozę gali sukelti tokių medžiagų kaip haliucinogenai, kokainas ar marihuana vartojimas, taip pat tokie sutrikimai kaip šizofrenija ir bipolinis sutrikimas.

Insultas ar išsėtinė sklerozė kai kuriems pacientams taip pat gali turėti įtakos psichozės atsiradimui, priduria prof. P.Wangas. Be to, psichozės būseną gali sukelti ir itin mažas natrio kiekis organizme arba elektrolitų pusiausvyros sutrikimas.

Psichozė gali būti bipolinio sutrikimo, sukeliančio kraštutinius nuotaikų svyravimus, simptomas.

Ką psichozė turi bendro su bipoliniu sutrikimu?

Kaip ir S.Gomez atveju, psichozė gali būti bipolinio sutrikimo – psichinės sveikatos būklės, sukeliančios nuotaikos epizodus – simptomas. Ekstremalūs nuotaikos pokyčiai gali pasireikšti kaip manija (labai pakylėtas, energingas ar irzlus jausmas), hipomanija (lengvesnė manijos versija) arba depresija (labai liūdnas ir beviltiškas jausmas).

Pasak prof. P.Wango, bipolinio sutrikimo atveju manijos epizodai dažnai keičiasi su depresijos epizodais ir gali trukti savaites ar mėnesius. Psichozė gali pasireikšti tiek manijos, tiek depresijos epizodo metu. Tačiau kai kurie žmonės, turintys bipolinį sutrikimą, niekada nepatiria psichozės epizodo, priduria ekspertai.

Manijos epizodas trunka mažiausiai savaitę, jos simptomai:

  • Pakylėta ar irzli nuotaika.

  • Padidėjusi energija.

  • Didingumas arba perdėtas savivertės jausmas.

  • Sumažėjęs miego poreikis.

  • Asmuo gali pradėti užsiimti pavojinga veikla, pvz., greičio viršijimas vairuojant, per didelės išlaidos ir pan.

    Socialinių tinklų nuotr./Selena Gomez
    Socialinių tinklų nuotr./Selena Gomez

Pasak Mayo klinikos ekspertų, depresijos epizodas trunka mažiausiai dvi savaites, jos galimi simptomai:

  • Asmuo jaučiasi liūdnas, tuščias, bevertis.

  • Susidomėjimo ar malonumo praradimas užsiimant ta veikla, kuri buvo mėgiama.

  • Apetito pokyčiai, dėl kurių sumažėja arba padidėja svoris.

  • Nepakankamas miegas arba persimiegojimas.

  • Nerimas.

  • Sulėtėję judesiai.

  • Nuovargis ar energijos trūkumas.

  • Sunkumas mąstyti, susikaupti ar priimti sprendimus.

  • Mintys apie savižudybę.

Kaip psichozė gydoma?

Gydytojas surenka išsamią paciento ligos istoriją ir atlieka tyrimus, kad nustatytų, ar yra kokia nors medicininė ligos priežastis. „Gydymas laikui bėgant gali keistis, ypač bipolinio sutrikimo atveju, nes kai kurie vaistai gydymo eigoje gali pasirodyti naudingesni už kitus“, – teigia psichiatrijos prof. H.Swartz. Sunkesne psichoze sergantys žmonės dažniausiai hospitalizuojami.

Bipolinio sutrikimo atveju (kaip ir S.Gomez), pagrindinis gydymo būdas yra nuotaiką stabilizuojantys medikamentai, kurie yra labai veiksmingi siekiant valdyti simptomus, sako psichiatrijos prof. P.Wangas.

Bipolinio sutrikimo atveju itin veiksmingos tokios psichoterapijos formos kaip kognityvinė elgesio terapija, šeimos psichoterapija ir kt. Įrodyta, kad šie gydymo būdai sumažina ligos simptomus bei naujų depresijos ir manijos epizodų riziką.

Manodaktaras.lt

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką