TIK ŽMONĖS Cinema: A. Valujavičiaus filmas „Irklais per Atlantą“
Žiūrėti
Iki -60% prenumeratai. Išskirtinis gegužės pasiūlymas.
Išbandyti

Ką gali signalizuoti kojų skausmas? Riba, kai jo ignoruoti nereikėtų

Atšilus orams daugiau vaikštome, sportuojame, turime intensyvesnį fizinį krūvį. Daugelis esame patyrę kojų raumenų skausmą ar nestiprų patinimą po ilgesnio pasivaikščiojimo, bėgiojimo ar pasidarbavus sode. Tačiau kartais tai gali signalizuoti kur kas rimtesnes sveikatos problemas. Apie kojų skausmų priežastis, ligas, diagnostiką ir prevenciją kalbamės su Vilniaus Ortopedijos centro „Ortopolius“ kraujagyslių chirurge gydytoja Aušrine Navickiene.
Mėšlungis
Mėšlungis / 123RF.com nuotr.

Kokie kojų skausmai ir ligos pasitaiko dažniausiai?

Kojų skausmas gali būti ūminis, atsiradęs staiga, arba lėtinis. Kojų skausmus gali lemti sutrikusi kraujotaka – veninė, arterinė ar sąnarinė, taip pat – stuburinė patologija (juk visa įnervacija į kojas išeina būtent iš nugaros). Labai rimta liga yra venų varikozė. Tačiau visos ligos pažengusioje stadijoje yra rimtos bei gali komplikuotis. Ligų pasekmės dažnai neįvertinamos, jos palaipsniui progresuoja ir paveikia ligonį tiek fiziškai, tiek emociškai.

Kaip diagnojuojamos kojų skausmų priežastys ir ligos?

Visuomet reikalinga specialisto konsultacija, kurios metu įvertinama ir tikslinama skausmo priežastis. Gydytojas ortopedas konsultuoja dėl sąnarinės patologijos, gydytojas neurologas – dėl nugaros patologijos, kraujagyslių chirurgas savo srities ligas diagnozuoja remdamasis surinkta anamneze, apžiūra, apčiuopa ir doplerometrija ar kraujotakos ištyrimu echoskopinio tyrimo metu su dvigubu skenavimu (Duplex tyrimu).

Gali prireikti ir magnetinio rezonanso tomogafijos (MRT) tyrimo. Šis metodas daugiausiai naudojamas gydytojų ortopedų dėl sąnarinės patologijos ar gydytojų neurologų dėl nugaros patologijos.

Papasakokite daugiau apie venų varikozę – kiek rimta ši liga? Kokie jos simptomai?

Kiekvieno žmogaus poodyje yra išsiraizgiusios poodinės venos. Tai – norma. Vienų žmonių jos matomos daugiau, kitų – mažiau. Tai priklauso nuo odos, paodžio storumo. Jei poodinio riebalyno yra daugiau, jame esančios venos pasislepia. Taip pat priklauso nuo to, kaip venos vingiuojasi: jeigu arčiau odos, tuomet ir matysis ryškiau. Bet visa tai yra norma ir nereikėtų nerimauti.

Vis tik jei pačioje odoje pradeda trūkinėti kapiliarai, matomi voratinkliniai tinklai ar poodinės kraujagyslės ima ryškėti, vingiuotis, pūstis ir formuojasi iškilūs veniniai mazgai, jaučiamas tempimas juose, reikėtų susirūpinti. Tai gali būti lėtinės venų ligos pradžia.

Dažniausia lėtinio venų nepakankamumo priežastis yra poodinių venų varikozė. Kraujas venomis teka iš galūnės link širdies, kraujo tėkmę lemia blauzdos raumenų veikla, širdies darbas, pado veninio rezginio slėgis ir venų vožtuvai. Sutrikus normaliai vožtuvų veiklai, sutrikdomas ir normalus kraujo tekėjimas paviršinėmis venomis, jos plečiasi, vystosi venų varikozė.

Simptomai, pranešantys turint venų varikozę: matomos išsiplėtusios, vingiuotos poodinės venos, jaučiamas sunkumas, „pilnumo“, nuovargio jausmas dienos pabaigoje, kojos patinusios, kamuoja mėšlungis, niežulys. Vėlesnėse stadijose – netgi atsivėrusios negyjančios žaizdos.

Kas dažniausiai ja serga? Kokie rizikos faktoriai?

Esama genetinio polinkio: jeigu tėvai ar seneliai serga šia liga, didelė tikimybė, kad ir vaikai ilgainiui susirgs. Gali būti įgimtas venų vožtuvų nesandarumas.

Įtakos turi lytis: dėl didesnio moteriškų hormonų kiekio organizme moterys šia liga suserga daug dažniau. Taip pat lemia nėštumas: dėl padidėjusio hormono progesterono kiekio moters organizme, padidėjusio kraujo kiekio padidėjus svoriui ar vaisiui spaudžiant, gali susidaryti didesnis spaudimas kojų venose. Kiti rizikos fakoriai – viršsvoris, nejudrumas, profesijos, kuriose tenka ilgai stovėti ar dirbti sėdimą darbą. Retesni atvejai – traumos.

Simptomų pasunkėjimą – išryškėjusius mazgus, sunkumą, tempimą kojose, jausmą tarsi kojos būtų „pripiltos“, vandens susikaupimo pojūtį – provokuoja karštis (karšta aplinka), pervargimas. Simptomus lengvina poilsis, rekomenduojama palaikyti kojas užkeltas aukštyn.

Kaip gydoma venų varikozė? Ar pakanka gydytis namų sąlygomis? Kada prireikia medikamentinio gydymo?

Svarbi gydymo dalis yra prevencija: judėjimas, minėtas kojų pakėlimas į viršų, ilgo sėdėjimo ar stovėjimo metu – profilaktinių kompresinių kojinių dėvėjimas, kontrastiniai dušai iš apačios į viršų.

Gydant venų varikozę siekiama sumažinti kojų pabrinkimą ir skausmą, pagerinti mikrocirkuliaciją, sutvirtinti venų sieneles, apsaugoti nuo naujų varikozinių mazgų atsiradimo, užtikrinti kojų odos priežiūrą.

Galima gydytis konservatyviai – vartoti venotonikus ir vietiškai veikiančius gelius. Gelis yra puikus gydymo pasirinkimas, nes turi vėsinantį, drėkinantį, antitrombotinį, priešuždegiminį poveikį. Be to, jį lengva naudoti. Didelės koncentracijos Heparino gelis – greita ir efektyvi pagalba visoms lėtinio venų nepakankamumo ligos stadijoms. Šis vaistas yra gerai toleruojamas pacientų ir pradeda veikti labai greitai. Kuo heparino koncentracija didesnė, tuo didenis įsiskverbimas per odą, taigi, gydymas efektyvesnis.

Taip pat, esant reikalui, galima gydyti intervencinėmis priemonės, tokiomis kaip skleroterapija ar operaciniu gydymu (lazerinė venų operacija arba atvira operacija). Tinkamą gydymo būdą parenka gydytojas-kraujagyslių chirurgas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„Lidl“ parduotuvėse – išskirtinės „UEFA EURO 2024“ kortelės: kviečia surinkti visą kolekciją
Reklama
Lauko baldų ekspertas P.Kelbauskis pataria, kaip lengvai įsirengti lauko terasas ir nepermokėti
Reklama
Sutelktinio finansavimo ir tarpusavio skolinimosi platformos – ką reikia žinoti renkantis, kur investuoti
Reklama
Dantų balinimas: kaip pasiekti greitų ir efektyvių rezultatų?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius