Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 spalio 25d. 12:00

Kai depresijos gydymui nebepadeda ir vaistai: taip sergančių gali būti kas trečias

Mergina
123RF.com nuotr. / Mergina
Spalio pradžioje Europoje minėta depresijos diena tapo dar viena puikia proga pažvelgti į šį, vieną labiausiai žemyne paplitusių, psichikos sveikatos sutrikimų. Jo mastai, prasidėjus COVID-19 pandemijai, gerokai padidėjo, tad pavojaus varpais skambinama ir dėl ganėtinai paplitusios gydymui atsparios depresijos.

Padėtis blogėja

Kaip pasakoja VUL Santaros Klinikų psichiatrijos skyriaus vedėjas, medicinos mokslų daktaras, gydytojas psichiatras Edgaras Dlugauskas, praėjusiais metais nerimo ir depresinių sutrikimų skaičius Europoje padidėjo net triskart, o šiemet net du iš penkių suaugusių asmenų teigė patiriantys nerimo ir depresinius simptomus. Ne išimtis ir gydytojai: tarp besirūpinančių COVID-19 pacientais sveikatos priežiūros specialistų nerimo sutrikimų padidėjo iki 25,8 proc., o susijusio streso – net 45 procentais.

Asmeninio archyvo nuotr./Edgaras Dlugauskas
Asmeninio archyvo nuotr./Edgaras Dlugauskas

Dėl šių priežasčių ilgainiui gali išsivystyti ir depresiniai susirgimai, pasireiškiantys dažniausiai ilgiau nei dvi savaites trunkančiu nuotaikos pablogėjimu – nustoja džiuginti anksčiau malonumą teikdavusi veikla ar įvykiai, būna sunkiau susikaupti ir dirbti, gali sutrikti miegas ir apetitas, pasireiškia nuovargis ir jėgų trūkumas. Kaip pasakoja specialistas, sergant depresija apima beviltiškumo jausmai, aplanko mintys apie savižudybę – jos rizika susidūrus su šia pavojinga liga padidėja net 20 kartų.

„Žmogus nebemato kitos išeities, todėl pagalba ir palaikymas turi būti suteikti nedelsiant. Savižudiškų minčių turintys asmenys apie tai kalba, todėl taip pat svarbu išgirsti, išklausyti, atvirai kalbėti bei, žinoma, reaguoti. Tas pats pastebėjus pirmus depresijos simptomus – liga linkusi atsikartoti, tad pasitarus su gydytoju galima minimaliomis pastangomis grąžinti psichologinę pusiausvyrą. Ligai įsisenėjus, tų pastangų reikės ženkliai daugiau“, – pažymi E.Dlugauskas.

Nežinomi visi veiksniai

Visgi kartais rankos pradeda svirti vos pradėjus gydyti ligą – pastebimi gydymui atsparios depresijos simptomai. Kaip aiškina E.Dlugauskas, gydant depresiją skiriama psichoterapija, antidepresantai ir kitų grupių preparatai, naudojama socialinė pagalba. Daliai žmonių dėl organizmo ypatumų, net skiriant kompleksinį gydymą ir gydymo eigoje dėl nepakankamo efekto keičiant medikamentus ar skiriant jų derinius, nepagerėja. Bėgant laikui, išbandant du ir daugiau antidepresantų, bet vis dar negaunat efekto, konstatuojama gydymui atspari depresija.

„Tokia depresijos forma nustatoma iki trečdalio tarp visų sergančių depresija pacientų. Riziką atsirasti atsparumui gydymui gali didinti pasikartojantys depresijos epizodai, traumuojančios vaikystės patirtys ar nuolat patiriamas stresas. Mokslas dar nežino visų veiksnių, lemiančių depresijos atsiradimą ir visų priežasčių, sukeliančių atsparumą gydymui“, – teigia gydytojas psichiatras.

Svarbu stengtis ir pačiam

Nors padėtis atrodo nepavydėtinai, tačiau E.Dlugauskas ramina, kad išgyti įmanoma. Nustačius gydymui atsparią depresiją, mėginama derinti keletą skirtingų grupių medikamentų, taikyti įvairias psichoterapines priemones, būna rekomenduojama ir elektros impulsų terapija, transkranijinė magnetinė galvos smegenų stimuliacija.

„Kitaip sakant, įgauname vis daugiau „ginklų“ kovoje su depresija. Visgi ligą ypač sunku įveikti be paties žmogaus pastangų – greičiau sveiksta padedantys sau sveikti: bendradarbiauja su gydytoju, laikosi rekomendacijų ir dienos režimo, reguliariai mankštinasi ir išryškina pozityvius dalykus, yra mažiau savikritiški. Tikiu, kad taikant šiuolaikines gydymo priemonės, esant žmonių norui, daugeliui galima padėti, o sėkmingi gydymo atvejai dar labiau sustiprina šį tikėjimą. Tai padeda matyti šviesesnę ateitį ir perteikti tai žmogui“, – džiaugiasi specialistas.

Jis akcentuoja, kad būtina kuo greičiau kreiptis į specialistus – gydymo sėkmės galimybė padidėja, kai veiksmų imamasi iškart pastebėjus jau pirmuosius ligos požymius.

„Nekalbant apie „dramblį kambaryje“ jis nedingsta. Ignoruodami sunkumus, su kuriais susiduria sergantys depresija, nepadedame jiems ir kaip tik dar labiau izoliuojame juos nuo visuomenės, draugų, artimųjų, jie negauna reikiamos pagalbos ir taip didinamas jų beviltiškumo jausmas. Aplinkinių paskatinti kreiptis pagalbos, pacientai greičiau jos sulauktų ir grįžtų į įprastinį gyvenimą“, – teigia E.Dlugauskas.

Daugiau informacijos apie kampaniją „Susigrąžink gyvenimo spalvas“ ir depresiją galima rasti internetiniame kampanijos puslapyje „iveikdepresija.lt“. Kampaniją „Susigrąžink gyvenimo spalvas“ remia „Janssen“.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Partnerio turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

SEB verslo augimo programa

01:37:23

OfiSPA – vieta dirbti ir nepavargti

Video

04:43
07:19
26:48

15min metų knygų rinkimai

Esports namai

URBAN˙/

Grožio programa 360°

Sveikata

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką