Pasaulinė diabeto diena yra oficialiai pripažinta Jungtinių Tautų (toliau – JT) diena, kuri minima nuo 2007 metų. Tai paskelbė JT Generalinė Asamblėja, 2006 m. gruodžio 20 dieną pasirašydama rezoliuciją 61/225. Šia svarbia rezoliucija pripažinta, kad diabetas yra „lėtinė, sunki ir brangiai kainuojanti liga, sukelianti sunkias komplikacijas, kurios daro žalą šeimoms, valstybėms ir visam pasauliui.“
Kas yra diabetas? Diabetu susergama dėl nepakankamos insulino gamybos kasoje arba sutrikusio jo veikimo audiniuose. Insulinas yra kasos gaminamas hormonas, kurio reikia, kad kraujo gliukozė patektų į ląsteles ir būtų paversta energija. Tiek insulino stoka, tiek sutrikusi jo veikla gausina gliukozės kraujyje kiekį (hiperglikemija), dėl to ilgainiui pažeidžiamos organizmo kraujagyslės, įvairūs audiniai ir organai.
Diabeto paplitimas. Šiandien pasaulyje įregistruota per 366 mln. diabetu sergančių žmonių. Prognozuojama, kad 2030 m. sergančiųjų bus daugiau negu 550 mln. Kasmet dėl diabeto komplikacijų miršta apie 4,6 mln. sergančių žmonių – 1 žmogus kas 7 sekundes.
Diabetas yra viena iš priežasčių tapti neįgaliuoju. Tai įtakoja ilgalaikės komplikacijos, tokios kaip širdies ligos, infarktas, apatinių galūnių amputacijos ir aklumas. 50 proc. sergančių žmonių liga yra dar nediagnozuota. 80 proc. diabetu sergančiųjų gyvena žemo ir vidutinio ekonominio išsivystymo lygio šalyse. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Higienos instituto sveikatos informacijos centro duomenimis 2011 m. Lietuvoje įregistruota per 81 tūkst. cukriniu diabetu sergančiųjų. Manoma, kad dar tiek pat žmonių jau serga, bet apie tai net nežino.
Rizikos veiksniai gali būti šie: nutukimas arba antsvoris; judėjimo stoka; anksčiau nustatytas gliukozės tolerancijos sutrikimas; nesubalansuotas maitinimasis; vyresnis negu 40 m. amžius; per didelis kraujo spaudimas; per didelis kraujo cholesterolis; artimi giminės sirgo ar serga diabetu; moterims – nėštumo diabetas; tautybė – dažniau diabetu serga azijiečiai, ispanai, vietiniai JAV, Kanados ir Australijos gyventojai, afroamerikiečiai.
Diabeto požymiai: dažnas šlapinimasis; besaikis troškulys; didėjantis alkis; svorio mažėjimas; nuovargis; negebėjimas susikaupti ar išlaikyti dėmesį; suprastėjusi rega; vėmimas ir skrandžio skausmai (dažnai painiojami su gripu); plaštakų ir pėdų dilgčiojimas ar nejautrumas; neryškus matymas; dažnos infekcijos; blogai gyjančios žaizdos. Sergantiesiems II tipo diabetu šie požymiai gali būti neryškūs arba jų žmogus gali iš viso nejausti.
