Dabar populiaru
Publikuota: 2020 rugsėjo 8d. 13:15

Kaip gelbėti su amžiumi silpstančią atmintį? Neurologo Š.Augusčio patarimai

Alzheimeriu serganti moteris
„Scanpix“ nuotr. / Alzheimeriu serganti moteris

Senatvė nėra liga, tai – natūrali būsena, tačiau vieniems žmonėms pavyksta išsaugoti guvų protą ir gerą atmintį, o kitiems – ne. Gydytojas neurologas medicinos mokslų daktaras Šarūnas Augustis priminė, kad investuoti į savo sveikatą niekada ne vėlu, ypač tuo turėtų susirūpinti įvairiomis lėtinėmis ligomis sergantys žmonės.

Sveikatos specialistams yra žinomas klasikinis tyrimas apie įvairių veiksnių įtaką, jo rezultatai rodo, kad sveikata lygiomis dalimis priklauso nuo paveldėjimo, aplinkos ir nuo mūsų pačių.

„Jau visiems žinoma, kad jei norime išsaugoti gyvenimo kokybę, turime subalansuoti mitybą, atsisakyti žalingų įpročių, kasdien skirti laiko fiziniam ir protiniam aktyvumui, peržiūrėti darbo ir poilsio režimą, rūpintis kokybišku miegu. Deja, vien tik žinojimo nepakanka, žmogus dažnai renkasi paprasčiausią kelią – nieko nekeisti“, – pasakojo gydytojas Š.Augustis.

– Kokie tyrimai padeda nustatyti smegenų veiklos būklę? Ar tyrimai gali parodyti kaip veikia paciento atmintis?

– Yra ne vienas klausimynas ar užduočių rinkinys, kuriais neuropsichologiniu aspektu gali būti vertinamos paciento pažintinės funkcijos, taip pat ir atmintis. Tokių testų rezultatai būna svarbūs diagnozuojant demencijos spektro ligas.

Gydymo įstaigose naudojamas protinės būklės trumpas tyrimas (angliškas akronimas MMSE), jame išklausiama, ar gera žmogaus orientacija laike ir vietoje. Prašoma atlikti įvairių užduočių: išvardinti žodžio „medis“ raides nuo žodžio galo, iš šimto vis atimti po 7, kol testuotojas pasakys užteks, ir pan. Visgi nemanau, kad tokie testai duotų reikšmingos informacijos apie savarankiškai gyvenančius, dar gal ir tebedirbančius žmones.

– Kuo remiantis įvertinama grėsmė atminties funkcijai?

– Mano supratimu, nėra tokio tyrimo, kuris galėtų įvertinti „grėsmę atminčiai“ konkrečiam žmogui. Čia išskirčiau paveldimumą. Jei tarp vyresnių ar gal jau ir mirusių giminaičių yra/buvo sergančių Alzheimerio liga, prižiūrimų, nes patys nebegali susitvarkyti buityje, tokiu atveju jau susiduriame su kažkiek didesne atminties ir savarankiškumo praradimo rizika.

– Ar yra mokslinių tyrimų apie tai, kaip fizinis aktyvumas veikia smegenų veiklą?

– Yra daug tyrimų ir publikacijų apie tai, kad adekvatus krūvis turi teigiamą poveikį neurologinėmis ligomis sergantiems žmonėms, pavyzdžiui, jei nustatytas galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, Parkinsono liga ar kitos neurodegeneracinės ligos. Yra svarbu, kad fizinis krūvis atitiktų žmogaus galimybes ir neišprovokuotų pervargimo.

Vyresnio amžiaus žmonėms labiau tinka ilgesni pasivaikščiojimai nei treniruoklių salė. Jei žmogus mėgsta bėgioti, tai sukelia papildomą krūvį sąnariams, važiavimas dviračiu taip pat yra susijęs su traumų rizika, tuo tarpu ėjimas yra kur kas saugesnis.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Senjoras
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Senjoras

Reguliari rytinė mankšta, iškylavimas, nesunkūs sodo darbai gerina raumenų tonusą, skatina kraujotaką, praskaidrina nuotaiką. Sakyčiau, tinkamas fizinis aktyvumas – tai piliulė, kuri nieko nekainuoja.

– Vyresnio amžiaus žmonės geria kur kas mažiau vandens, nes baiminasi nevalingo šlapinimosi. Kaip vandens trūkumas atsiliepia smegenų kraujotakai?

– Vanduo yra gyvybiškai svarbus, jis sudaro apie 60 proc. žmogaus kūno masės. Vaiko organizme vandens dalis būna dar didesnė nei 60 proc., bet ši proporcija mažėja su amžiumi. Išgerdami pakankamą dienos vandens kiekį, tai yra apie du litrus, pasirūpiname, kad netirštėtų kraujas, kad būtų efektyviai išfiltruojamos ir pašalinamos toksinės medžiagos.

Dėl vandens trūkumo, dehidratacijos, gali pasidaryti silpna, sutrikti orientacija, net aptemti sąmonė. Tuo tarpu gurkšnojant vandenį netgi tada, kai nejaučiama troškulio, įmanoma to išvengti.

Vyresnio amžiaus žmonėms labiau tinka ilgesni pasivaikščiojimai nei treniruoklių salė.

– Daugelis vyresnio amžiaus žmonių save nuvertina ir galvoja, kad nepajėgs išmokti naujų dalykų. Ką patartumėte tokiems žmonėms?

– Proto imlumą skatina nauja patirtis, todėl net išėjus į pensiją yra sveika mokytis naujų dalykų, nereikia nerimauti, kad kažkas nepasiseks.

Pažintinius gebėjimus lemia ne tik greita reakcija, kuri su amžiumi lėtėja. Jei yra stipri motyvacija, įmanoma daug ko pasiekti net brandžiame amžiuje.

Yra vyresnio amžiaus žmonių, kurie sėkmingai antrą kartą baigia studijas, gauna bakalauro ar magistro diplomą, apsigina daktaro disertaciją, kurią galbūt pradėjo jaunystėje, bet dėl įvairių aplinkinių negalėjo laiku jos baigti. Tai rodo, kad brandus amžius nėra kliūtis kūrybiniams sumanymams.

Jei žmogus nutaria išmokti groti, nors anksčiau tam neturėjo laiko, pradeda mokytis dar vienos užsienio kalbos, atranda naujų pomėgių, tai padeda atitolinti demenciją. Papildomas protinis krūvis yra kaip smegenų treniruotė, padedanti išsaugoti proto aštrumą.

Vyresnio amžiaus žmonės neturi manyti, kad informacinės technologijos yra skirtos tik jaunimui. Išmokti valdyti naują mobilųjį telefoną, kompiuterį ar planšetę – tai ne tik didelis iššūkis, bet ir galimybė išvengti smegenų pažintinių funkcijų prastėjimo.

123RF.com nuotr./Senelis žaidžia su anūku
123RF.com nuotr./Senelis žaidžia su anūku

– Kaip stresas veikia atmintį?

– Stresas tikrai veikia atmintį ir dažniausiai neigiamai, ypač didelis, staigiai, netikėtai užklupęs stresas, stresinė situacija. Žmogus tada tarsi nebegirdi ir tiesiog negali priimti jam adresuotos informacijos. Dažną žmogų netikėta stresinė situacija tarsi uždaro į tunelį ir, duok Dieve, kad jis nors šviesą tunelio gale matytų.

Tokių pavyzdžių mes turbūt nesunkiai atsimintume iš mokyklos laikų ar po kažkokio eismo įvykio, net darbe kartais būna panašių situacijų. Bet daliai žmonių stresas gali ir stimuliuoti gebėjimą prisiminti, gebėjimą greitai rasti gerą sprendimą. Tokia savybė labai vertinga tam tikrų profesijų atstovams – pilotams, gydytojams ar specialiųjų tarnybų atstovams, kai reikia greitai reaguoti.

– Ar žinoma, kaip mityba keičia galvos smegenų veiklą? Kokie maisto produktai slopina oksidacinį stresą?

– Turime kalbėti apie nepalankių aplinkos veiksnių sukeliamo oksidacinio streso žalą mūsų smegenims ir smegenų kraujagyslėms. Greta to atsiranda sisteminis uždegiminis organizmo atsakas, kuris dažnai būna perteklinis ir taip pat įtakoja aterosklerozės procesą smegenų kraujagyslėse bei trikdo neuronų veiklą.

Jau ir tradicinėje lietuviškoje virtuvėje yra puikių, sveikatai palankių produktų. O nepamirškime, kad gyvenama integraliame pasaulyje, esama natūralių maisto produktų ir jų komponentų, pasižyminčių oksidacinio streso slopinimu, tam tikru priešuždegiminiu, neuroprotekciniu veikimu. Ir tikrai, tuose pasaulio regionuose, kur šie produktai įprasti ir kasdieniai, registruojamas reikšmingai mažesnis žmonių sergamumas, galimai net ilgesnė gyvenimo trukmė.

Pavyzdžiui, Japonijoje įprasta pusryčiams valgyti tradicinį patiekalą natto, kurio sudėtyje yra išskirtinai aktyvus fermentas natokinazė. Natokinazė, pasižymi daugiakrypčiu poveikiu žmogaus kraujotakai ir smegenų audiniui, todėl ją naudinga vartoti tiems, kurie siekia išsaugoti sveiką kraujo cirkuliaciją visame kūne, apsisaugoti nuo trombų, stiprinti kraujagyslių sieneles. Svarbu suprasti, kad sveika kraujotaka smegenis aprūpina deguonimi ir maistinėmis medžiagomis, todėl šios gali tinkamai funkcionuoti.

Ne mažiau svarbus ir uždegiminių procesų kraujagyslėse slopinimas, todėl mitybą svarbu papildyti antioksidantais. Vienas stipriausių antioksidantų yra hidroksitirozolis iš alyvuogių, kuris derinyje su natokinazės fermentu suteikia dvigubą naudą kraujotakai ir kraujagyslėms.

Praturtinant mitybą natūraliais veikliaisiais komponentais yra lengviau apsaugoti smegenų kraujagysles ir neuronus, taip išvengiant įvairių ligų, nei vėliau jas gydyti.

– Ar savo praktikoje susidūrėte su konkrečiu pavyzdžiu, kai brandaus amžiaus pacientui pavyko pagerinti smegenų veiklą vien dėl pakeistų įpročių?

– Tikrai taip. Dirbdamas nuolat sutinku aktyvių, nenuobodžiaujančių senjorų. Puikų pavyzdį rodo jau prie aštuoniasdešimtmečio artėjantis, po insulto mano gydytas vyras. Ryte daro mankštą. Vasarą grūdinasi plaukiodamas ežere. Jis tebevairuoja automobilį, domisi karatė kaip sportu ir kaip filosofija. Kasdien maždaug valandą kartu su žmona pasivaikščioja miške.

Jo žmona taip pat persirgusi insultu, todėl likęs gana žymus kalbos sutrikimas ir jai reikia papildomos globos iš sutuoktinio. Atsakydamas į jūsų klausimus, aš taip pat naudojausi gerąja šio vyro patirtimi.

– Ką daryti pajutus, kad prasčiau pavyksta įsiminti naują informaciją, vis sunkiau sukoncentruoti dėmesį?

– Pastebėjus tam tikrą atminties silpnėjimą, nereikia bijoti ar varžytis tiesiog užsirašyti popieriaus lapelyje ar pasižymėti išmaniajame telefone. Pats užsirašymas – tai tikslinga, apgalvota, konkreti veikla, neleidžia smegenims „atsipalaiduoti“ ir padeda ilgiau išsaugoti kognityvinius gebėjimus.

Vyresnio amžiaus žmonės neturi išsižadėti savarankiškumo, neturi perleisti iniciatyvos kitiems, pavyzdžiui, yra puiku, jei patys planuoja būsimą kelionę, apsisprendžia, kur nori apsistoti, ką pamatyti, iš anksto užsisako bilietus. Planuojant kelionę neretai sugaištama daug laiko, yra studijuojamas maršrutas, pasižymimos turistų lankomos vietos.

123RF.com nuotr./Pora naudojasi kompiuteriu
123RF.com nuotr./Pora naudojasi kompiuteriu

Planavimas reikalauja susikaupimo, dėmesio koncentracijos, lavinama atmintis, tenka perskaityti daug informacijos ir atrinkti tai, kas yra svarbiausia.

Iš tikrųjų vyresnio amžiaus žmonės neturi bijoti imtis tokių dalykų, kurių dar nėra darę. Nauja patirtis ir įspūdžiai suteikia įkvėpimo ir naujų spalvų kasdienybei.

Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Aplinka produktyvumui

KARTU SU MAXIMA: VERTINAME LIETUVIŠKĄ KOKYBĘ

Video

05:04
01:14:26
01:05

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką