Mergaitės mama pasakoja, kad dukters būklė šiuo metu stabili, tačiau baisu per anksti džiaugtis. Sausio viduryje Augustei bus padarytas magnetinio rezonanso tyrimas ir paaiškės, ar neišsikerojo iš regos nervo išaugęs auglys.
Paskutinįkart toks tyrimas buvo atliktas rugsėjį. Tuomet paaiškėjo, kad auglys nustojo augti, bet nemažėja. Buvo matomas neryškus irimas auglio centre.
„Tas auglys iš vidaus yra, o aplinkui esantys audiniai – ne tokie gyvybingi“, – bando paaiškinti J.Matkevičienė.
 |
| Augustė |
Auglys buvo aptiktas praėjusių metų rudenį. 2011 m. gruodį mergaitei buvo atlikta operacija: kartu su augliu medikai pašalino ir akies nervą, ir Augustė viena akimi apako. Visiškai pašalinti auglio nebuvo įmanoma, todėl teko ieškoti būdų, kaip užkirsti kelią jo plitimui.
Prieš pusmetį J.Matkevičienė rinko pinigus antrai Augustės operacijai – ketino vežti dukrą į Vokietiją, kur medikai būtų atlikę Lietuvoje dar netaikomą protonų pluošto terapiją arba operaciją. Geri žmonės, tarp jų ir „15min“ skaitytojai, paaukojo mergaitei reikiamus 200 000 Lt.
Pinigų yra, tačiau, kiek įmanoma, stengiamasi atitolinti protonų terapiją. Nuo balandžio Augustei taikoma chemoterapija. Gydytojai nusprendė, kad kol kas ji veiksminga, tačiau labai sunkiai veikia Augustę – iškart pablogėja kraujo rodikliai, vaikas negali ištverti visos chemoterapijos dozės, tampa irzlus, nevalgus.
Anot J.Matkevičienės, nei Lietuvos, nei Vokietijos medikai netiki, kad chemoterapija visiškai sunaikintų auglį, todėl manoma, kad protonų terapija ateityje gali būti reikalinga. Kol auglio augimas pristabdytas, ketinama tempti laiką taikant chemoterapiją iki dar kito pavasario, kai mergaitei sueis ketveri.
Kol kas Augustė per maža protonų pluošto terapijai: jos smegenys dar iki galo neišsivysčiusios, baiminamasi terapijos metu jas pažeisti, nes smegenys – arti auglio. Tiesa, jei chemoterapija nebūtų pristabdžiusi auglio plitimo, šią terapiją arba operaciją būtų tekę atlikti nepaisant vaiko amžiaus.
Po pirmosios operacijos pusmetį Augustė buvo nustojusi kalbėti, o dabar vėl pradėjo. „Ne visus žodžius sako, bet jau susikalbėti galima“, – šypteli J.Matkevičienė. Svarbiausia, kad vaikas ištaria žodį „mama“.
Nors Kauno klinikos Augustei ir jos mamai buvo tapusios namais, dabar abi dažniau parvažiuoja namo. Chemoterapija atliekama ligoninėje, po jos kurį laiką mergaitė stebima, ir, jei kraujo tyrimai nebūna prasti, ji paleidžiama namo. Šias Kūčias ir Kalėdas mergaitė su mama sutiko namie.
Pastoviai bijai, išgyveni, ir dabar neramu – neaišku, ar auglį pavyks kuriam laikui „užkonservuoti“, kad dukra paaugtų.
Besibaigiant metams J.Matkevičienė atsidūsta: „Šie metai buvo labai sunkūs. Man daug kartų teko apsispręsti. Tokios ligos labai neprognozuojamos, gydytojams sunku patarti, o man – apsispręsti, koks gydymo būdas geriausias.
Pastoviai bijai, išgyveni, ir dabar neramu – neaišku, ar auglį pavyks kuriam laikui „užkonservuoti“, kad dukra paaugtų. Niekas neaišku. Skyriuje daug vaikučių guli, kuriems, atrodo, viskas kaip ir gerai, bet liga progresuoja, augliai atsinaujina. Tarsi negydyti būtų. Keli vaikučiai, su kurių mamomis susidraugavusios buvome, numirė.“
Nors ir sunkiai randa kuo pasidžiaugti, Augustės mama prisimena visus, kurie padėjo morališkai ir finansiškai jai ir jos dukrai.
„Norėčiau visiems, kurie daug kuo padėjo, padėkoti. Kas maldomis, kas patarimais, kas finansiškai prisidėjo, nes buvo labai sunku. Parašykite nuo manęs, kad visus sveikinu su Kalėdomis ir artėjančiais Naujaisiais metais!“ – linksmesne gaida užbaigia pokalbį J.Matkevičienė.
Šalia mamos zujanti ir kleganti Augustė nusišypso.
