Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 09 27, 10:15

Kankina mintys apie neišjungtą lygintuvą? Atsakė, kada tai gali reikšti psichikos sutrikimą

Pastaruosius porą metų laiką daugiausia leidome gerai pažįstamoje namų aplinkoje. Grįžus į įprastą gyvenimo ritmą, tenka susidurti su daugiau išorės veiksnių, keliančių nerimą, įtampą. Kai kuriems žmonėms šis grįžimas galėjo sustiprinti pasikartojančias įkyrias, nemalonias mintis, su kuriomis kovojama nuolat atliekant tam tikrus nusiraminimą sukeliančius veiksmus, rašoma psichoterapijos ir psichoanalizės centro „Asmens sveikatos klinika“ pranešime spaudai.
Lygintuvas
Lygintuvas / 123RF.com nuotr.

Dar kitaip ši būsena vadinama obsesiniu kompulsiniu sutrikimu, apie kurį plačiau pasakoja klinikos psichiatras, psichoterapeutas Adomas Bieliauskas.

123RF.com nuotr./Liūdna moteris
123RF.com nuotr./Liūdna moteris

Svarbu, kiek laiko pareikalauja įkyrios mintys

Šiam sutrikimui būdingos obsesijos – nuolatinės, įkyrios mintys arba vaizdiniai, kurie jas patiriančiam žmogui yra nemalonūs, nepageidaujami. Reaguodamas į jas ir bandydamas apsiginti, žmogus pradeda kartoti tam tikrus pasikartojančius veiksmus, elgesius, kurie yra vadinami kompulsijomis.

„Pavyzdžiui, žmogų gali kankinti įkyrios mintys apie tai, kad jis gali fiziškai pakenkti kitiems, imtis smurtinių veiksmų. Bandydamas gintis nuo šių minčių, žmogus gali pradėti nuolatos skaityti naujienas apie smurtinius nusikaltimus arba prašyti aplinkinių nuraminimo ir užtikrinimo, kad jis yra geras bei neagresyvus žmogus.

Kitas itin populiarus pavyzdys, iliustruojantis obsesinį kompulsinį sutrikimą, yra baimė užsikrėsti mikrobais, infekcijomis. Kovodamas su šia baime, žmogus pradeda nuolatos plauti rankas arba atlikti kitus valymo ritualus.

Žmogui taip pat gali atrodyti, kad viską reikia atlikti subalansuotai ir tiksliai, siekti simetrijos, tobulumo, tad jis gali nuolatos pertvarkyti daiktus“, – sutrikimo pavyzdžius vardija A.Bieliauskas.

Pasak specialisto, tokios obsesijos gali pasitaikyti visiems žmonėms ir tai yra visiškai normalus reiškinys. Pavyzdžiui, įkyrus galvojimas, ar tikrai išjungiau lygintuvą, arba bevairuojant šaunanti mintis, kad galime pasukti vairą į priešpriešinę juostą.

„Atskirti, kada tai yra normalus reiškinys, o kada jau signalizuoja apie rimtesnį sutrikimą, galima įvertinus faktą, ar šios mintys atima iš mūsų daug laiko ir kenkia įprastai veiklai. Jei įkyrios mintys mums trunka ilgiau nei 1 valandą per dieną ir kenkia mūsų darbiniam, socialiniam gyvenimui, jos gali signalizuoti rimtesnį sutrikimą.

Tokiu atveju žmogus dažniausiai stengiasi ignoruoti, užspausti kylančias mintis, neutralizuoti jas kita mintimi arba veiksmu, pavyzdžiui, daugybę kartų patikrinti, ar išjungė lygintuvą, arba išvis vengti vairuoti automobilį“, – sako A.Bieliauskas.

Polinkį susirgti sustiprina aplinkos veiksniai

Vidutinis amžius, kada žmogui gali pradėti reikštis obsesinio kompulsinio sutrikimo simptomai, yra 19,5 metų. Pasak A.Bieliausko, dvynių tyrimai ir genomo studijos rodo, kad tam tikri žmonės gali būti labiau linkę sirgti obsesiniu kompulsiniu sutrikimu.

Tačiau didelę įtaką daro ir aplinkos veiksniai, pavyzdžiui, patirta emocinė, fizinė, seksualinė prievarta, nepriežiūra, patyčios, socialinė izoliacija.

Vidutinis amžius, kada žmogui gali pradėti reikštis obsesinio kompulsinio sutrikimo simptomai, yra 19,5 metų.

Nors tarp vaikų ir paauglių obsesinio kompulsinio susirgimo atvejų pasitaiko rečiau, tam nutikus, gali būti sunku identifikuoti šį sutrikimą.

„Mažas vaikas gali turėti per mažus artikuliacijos įgūdžius, kad galėtų įvardinti savo veiksmų prasmę. Jis gali kartoti tuos pačius veiksmus, tikrinti tam tikrus įrenginius, atlikti ritualus, palietimus, o neleidus jam to daryti, tiesiog imti stipriai verkti be jokio paaiškinimo, kodėl taip reaguoja“, – sako specialistas.

Tačiau, anot A.Bieliausko, dažnu atveju ankstyvoje vaikystėje atsiradę obsesinio kompulsinio sutrikimo simptomai gali būti tiesiog raidos dalis ir praeiti savaime be jokio įsikišimo.

Kalbant apie suaugusiuosius, veiksniai, suintensyvinantys šio sutrikimo simptomus, gali būti bet koks patiriamas stresas.

„Pamenu, kai dirbau su pacientu, kurį kamavo įkyrios mintys, susijusios su nešvarumais – kovodamas su jomis, jis labai dažnai plaudavo rankas. Paklausus jo apie emocinę būklę, jam būdavo sunku ją tiksliai įvardyti, todėl kartais tiesiog klausdavau, kiek kartų per dieną jis plauna rankas.

Jei šis skaičius padidėdavo, išsiaiškindavome, jog tą savaitę jis jautėsi labai nerimastingas ir patirdavo keliančių įtampą sunkumų, kurie suaštrindavo obsesinio kompulsinio sutrikimo sindromus“, – sako A.Bieliauskas.

Gydoma psichoterapija ir medikamentais

Pasak A.Bieliausko, šis sutrikimas gali būti gydomas trimis būdais.

Vienas jų – kognityvinė elgesio terapija (KET), kuri remiasi ekspozicine terapija arba ekspozicijos ir atsako prevencijos terapija (Exposure Response Prevention, ERP).

Jei ši terapija nepadeda, tuomet skiriamos didelės dozės SSRI grupės antidepresantų ir gydymas jais tęsiamas 1–2 metus. Kai simptomai išnyksta, dozė palaipsniui mažinama ir antidepresantų vartojimas nutraukiamas per 3–6 mėnesius.

Jei žmogui pasireiškia labai stiprūs obsesinio kompulsinio sutrikimo simptomai, jam iškart skiriamas medikamentinis gydymas kartu su kognityvine elgesio terapija.

„Pranešimas spaudai“ – tai naujienų agentūrų, juridinių ir fizinių asmenų sukurti bei platinami pranešimai apie paslaugų, gaminių, įmonių ar įstaigų naujienas ir pan. Spręsdama dėl turinio publikavimo UAB „15min“ atsižvelgia į informacijos aktualumą, naudą visuomenei, viešąjį interesą. Už šio turinio skelbimą UAB „15min“ nėra atlyginama. Redakcija turi teisę pranešimus redaguoti, trumpinti, papildyti, šalinti tekste esančias nuorodas ir pavadinimus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką