Ir iki šiol tarp Lietuvos ir kitų Europos valstybių, vadovaujantis nustatyta tvarka, vyko donorinių organų mainai: donorinius organus, kurie netikdavo mūsų šalies recipientams, atiduodavome užsienio šalyse gydomiems ligoniams, keletą kartų per metus sulaukdavome iš užsienio atgabenamų organų (dažniausiai – inkstų). Organų mainų programoje galioja taisyklė – donorinį organą privalo atsigabenti recipiento (organą gaunančiojo) šalis.
Donorinius organus, kurie netikdavo mūsų šalies recipientams, atiduodavome užsienio šalyse gydomiems ligoniams, keletą kartų per metus sulaukdavome iš užsienio atgabenamų organų.
Atsivežti organą iš artimojo užsienio – nesudaro jokių kliūčių: sraigtasparniais organai yra gabenami iš Latvijos, Estijos. Iš tolimesnių šalių atsigabenti šiuo oro transportu nėra galimybės, nes atstumas yra per tolimas, šiam orlaiviui reikia leistis pasipildyti degalų, greitis yra nedidelis, o tai jau ilgina kelionės trukmę.
Tam reikalingi greiti maži lėktuvai, kuriais donoriniai organai yra gabenami užsienio šalyse. Iki šiol mūsų šalyje donorinio organo kelionės kaštams apmokėti lėšų nebuvo numatyta. Nacionalinis transplantacijos biuras (toliau – Biuras) džiaugiasi, kad Sveikatos apsaugos ministerija ir Valstybinė ligonių kasa rado galimybių apmokėti šią precedento Lietuvoje neturinčią organo kelionę iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, skirtų transplantacijai.
Sveikatos apsaugos ministerija įpareigojo Biurą koreguoti ir papildyti ministro įsakymą, kuris reglamentuoja transplantacijai skirtų žmogaus audinių, ląstelių, organų įvežimo į Lietuvos Respubliką ir išvežimo iš Lietuvos Respublikos tvarkos aprašą, t.y. priėmus šį dokumentą bus reglamentuota šių paslaugų apmokėjimo tvarka, bei lėšos, kuriomis apmokamos šios paslaugos. Dokumentas yra parengtas ir šiuo metu derinamas su Valstybine ligonių kasa.
Iki šiol mūsų šalyje donorinio organo kelionės kaštams apmokėti lėšų nebuvo numatyta. Sveikatos apsaugos ministerija ir Valstybinė ligonių kasa rado galimybių apmokėti šią precedento Lietuvoje neturinčią organo kelionę iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.
Yra įrodyta, kad transplantacijos – ne tik gyvybę gelbstintis gydymo būdas, bet ir ekonomiškai naudingas: inkstų transplantacija ir metų gydymas po transplantacijos atsieina 84 proc. pigiau nei dializės kaštai metams (Didžiosios Britanijos duomenys).
Dėl organų mainų Biuras yra sudaręs įvairias sutartis ir susitarimus su užsienio valstybėmis: susitarimas tarp Biuro ir Eurotransplant organizacijos (Austrija, Belgija, Kroatija, Vokietija, Vengrija, Olandija, Liuksemburgas ir Slovėnija); deklaracija tarp Estijos Socialinių reikalų ministerijos, Latvijos Sveikatos apsaugos ministerijos ir Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerijos, sutartis su tarptautiniu COORENOR projektu dalyvauti internetinėje organų mainų duomenų bazėje (16 šalių). Kad šios sutartys galiotų praktikoje, reikalingos lėšos.
Suprantama, kad tokie atvejai bus išskirtiniai, tai nėra dažna praktika, nes visos šalys pirmiausia rūpinasi savo šalies ligonių gydymu, kitai šaliai atiduoda donorinį organą tik tada, jei savo šalies recipientams jis netinka. Donorinių organų stygius yra visose šalyse. Manoma, kad tokių atvejų bus tik keletas per metus.
„Visad pagalvokime, kad tikėdamiesi gauti, turime būti pasirengę duoti. Organų donorystė mūsų šalyje – pirmiausia priklauso nuo mūsų pačių“, – rašoma Nacionalinio transplantacijos biuro pranešime.
