Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kaunietė blaškėsi per kelis priimamuosius, bet gydytojo, galinčio ištraukti erkę, nerado

Erkė
Fotolia nuotr. / Erkė
Šaltinis: 15min
0
A A

Nei išgąstingos akys, nei skaudi patirtis sergant Laimo liga, nei, pagaliau, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) studentės statusas kaunietės neapsaugojo nuo gydytojų abejingumo. Ilgai siuntinėta iš vieno Klinikinės ligoninės priėmimo skyriaus į kitą mergina namo grįžo su erkės straubliuku šlaunyje.

Daugiau 15min Gyvenimas naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

LSMU studentės vardas redakcijai žinomas, tačiau mergina prašė anonimiškumo: „Norėčiau, kad mano identifikacija būtų žinoma tik jums, nes šioje ligoninėje dar turiu discipliną, todėl nesinorėtų turėti bėdų, juo labiau, kad su dėstytojais tai neturi nieko bendra.“

Todėl straipsnyje studentę vadinsime Ieva. Penktadienio naktį redakcijai siųstame laiške ji rašė: „Šiandien nutiko nemalonus incidentas, su kuriuo tikriausiai yra tekę susidurti daugeliui, tačiau ne visiems užverda kraujas. Bet man užvirė.“

Pusę ištraukė – pusė liko

22 metų Ieva pasakojo prieš penkerius metus, žiemą, sužinojusi, kad serga Laimo liga. Ją specialistai nustatė po to, kai mergina ligoninėje atsidūrė dėl suparalyžiuoto veido. Diagnozė anuomet skambėjo žiauriai – trišakio nervo uždegimas.

Iš kur ta Laimo liga, kuri jau spėjo komplikuotis, jei nei erkės, nei raudonų ratų, kurie atsiranda, kai erkė būna užkrėsta, nemačiau?

„Gyvenime nebuvau mačiusi erkės, todėl, savaime suprantama, tai mane šokiravo. Iš kur ta Laimo liga, kuri jau spėjo komplikuotis, jei nei erkės, nei raudonų ratų, kurie atsiranda, kai erkė būna užkrėsta, nemačiau?

Visa laimė, mano kančios per pusmetį baigėsi ir šiuo metu esu sveika. Iki šiol tą laikotarpį atsimenu kaip siaubą, todėl vien mintys apie erkes man kelia stiprias emocijas, aš jų bijau“, – prisipažino Ieva.

Ketvirtadienio rytą pabėgiojusi Kleboniškio miške Ieva pastebėjo į šlaunį įsisegusią erkę.

Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Ąžuolyne
Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Erkės jau tyko.

„Visas kūnas pagaugais nuėjo. Atrodo, reikėtų per daug neimti į galvą ir suėmus save į rankas ją ištraukti, bet man nepavyko. Supanikavusi ją padalinau į dvi dalis – nutraukiau. Kadangi turėjau skaudžios praeities, stresas ėmė viršų. Galvojau, nuvažiuosiu į Kauno klinikinę ligoninę ir paprašysiu, kad ištrauktų, juolab, kad ten po poros valandų man praktiniai darbai“, – dėstė mergina.

Būtų tikęs ir rezidentas

Ieva nė nepajuto, kaip atsidūrė ligoninės priimamajame: „Dvi moteriškės pildė kažkokius dokumentus, todėl laukiau savo eilės, juk mano gyvybei pavojus negresia, nieko neskauda.“

Registratūroje merginos paklausė, kas nutiko? Ji paaiškino, kad pageidauja pašalinti erkę. Pacientei buvo maloniai paaiškinta, kad čia erkės niekas netrauks, todėl jai reikia eiti į kitą, už maždaug 500 metrų esantį priimamąjį.

E.Jankausko/dienraščio „15 minučių“ nuotr./Erkė
E.Jankausko/dienraščio „15 minučių“ nuotr./Erkė

„Kyla klausimas, kodėl? Juk čia kokių 2 minučių darbas ir moteriškės, užpildžiusios dokumentus, išėjo, po manęs nebuvo nė vieno paciento, o bendrosios praktikos gydytojų – gal kokios penkios. Be to, ir kokiam nors rezidentui galėjo duoti užduotį, juk čia nieko ypatingo“, – pati sau svarstė Ieva.

Tačiau klusniai žygiavo į kitą priimamąjį. „Jaučiausi šlykščiai, kad mano šlaunyje yra kažkokio parazito likučiai, todėl sparčiai pasiekiau tašką ir visiškai nustebau, kodėl mane ten nusiuntė, nes ten taip pat atsakė, kad erkės man netrauks ir turiu eiti į odos ligų konsultacinę polikliniką, kuri yra visai šalia ano priimamojo“, – aiškino medicinos studentė.

Kas Lietuvoje darosi? Visur medikai, o niekas negali ištraukti paprastos erkės?

Išgirdus, kad reikės grįžti tuos 500 metrų, jai virė kraujas.

„Kas Lietuvoje darosi? Visur medikai, o niekas negali ištraukti paprastos erkės? Siuntinėja kas tik netingi, kad tik toliau nuo savęs, nors tiek vienu, tiek kitu atveju buvau priimamuosiuose, kuriuose visiškai nebuvo ką veikti gydytojoms, jos buvo laisvos. Nė vieno paciento, kuriam reikėtų pagalbos. Tik aš su savo panika ir nusivylimu“, – apmaudą mintyse liejo mergina.

Iš kabineto išėjo su trenksmu

Sutramdžiusi kunkuliuojantį pyktį Ieva nukeliavo į odos ligų konsultacinę polikliniką: „Registratūroje jau trečią kartą paprašiau, kad ištrauktų nutrūkusią erkę, o ten sėdėjusi senyva moteriškė ėmė juoktis ir sarkastiškai rėžė: „Tai jei nutraukei, tai nei tu, nei mes neištrauksim, cha cha cha! Eik, palauk prie 143 kabineto, gal ateis kokia nors gydytoja, pažiūrės.“

Tos akimirkos emocinę būklę Ieva vadina pasiutimu: „Pati jau trečius metus vaikštau su baltu chalatu kiekvieną dieną, mokausi to gėrio padėti žmonėms, dirbu vaistinėje ir niekada nedrįstu šaipytis iš žmonių, nes tikriausiai nesu supuvusi iš vidaus ar pažeista sumautos sistemos.“

Dienraščio „15 minučių“ nuotr./Medikas
Dienraščio „15 minučių“ nuotr./Medikas

Prie 143 kabineto gydytojos ji vis dėlto sulaukė. Šis susitikimas, pasak Ievos, vainikavo jos rytą.

„Nė pirštu neprilietusi kojos, ji pasakė, kad erkė jau savo darbą atliko. Likusi erkės koja/os esą iškris pačios, kai susidarys šašiukas. O guzelis ir paraudimas, kurie atsirado, susidaro ir uodui įkandus. Net nedezinfekavo tos vietos.

Paklausiau, norėdama įsitikinti, kad nesapnuoju, ar turėsiu būti su tuo dariniu šlaunyje? Ji užtvirtino, kad taip. Tiesiog atsistojau, atsiprašiau, kad sutrukdžiau gerti kavą, ir trenkus durimis išėjau“, – vizito pas specialistę baigtį prisimena Ieva.

Tačiau filosofinių klausimų ji neatsikrato: „Ką galima pasakyti apie tokią sistemą? O apie tokius gydytojus? Kas nors gali paaiškinti, kodėl dviejuose priimamuosiuose niekas net nesivargino apžiūrėti kojos, juk čia ne kažkokia operacija, kad trūktų kompetencijos? Dabar tik meldžiuosi, kad erkė būtų neužkrėsta ir ši istorija baigtųsi taip, kaip baigėsi šiandien – visišku nusivylimu ir augančiu pykčiu biurokratijai ir valstybinėm įstaigom.“

Be paciento rašytinio sutikimo – jokių komentarų

Kauno klinikinės ligoninės atstovas ryšiams su visuomene Gediminas Stanišauskas 15min.lt pabrėžė, kad gydymo įstaiga visuomet yra suinteresuota pateikti objektyvią, nešališką ir teisingą informaciją, susijusią su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu pacientams, ir gerinti jų kokybę, analizuojant bet kokius pacientų nusiskundimus.

Neturime teisės atskleisti konfidencialios informacijos apie pacientą be jo rašytinio sutikimo.

„Tačiau esame saistomi teisės aktų reikalavimų ir neturime teisės atskleisti konfidencialios informacijos apie pacientą be jo rašytinio sutikimo.

Įstaiga pasiryžusi įsigilinti į pateiktą situaciją ir pasinaudoti replikos teise, tačiau, norint surinkti ir pateikti visą dominančią informaciją, privalome gauti pacientės raštišką sutikimą“, – aiškino G.Stanišauskas.

Tačiau Ieva užtikrino, kad toks raštiškas sutikimas būtų beprasmiškas, nes ligoninėje jos niekas neidentifikavo ir net medicininės kortelės neužvedė: „Priimamajame manęs niekas nepriėmė, o į polikliniką atėjau lyg žmogus iš gatvės.“

Jei erkę ištraukėte, o straubliukas liko – nieko baisaus

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) Epidemiologinės priežiūros skyriaus medicinos entomologė dr. Milda Žygutienė 15min.lt patvirtino, kad erkę patariama šalinti kiek įmanoma skubiau, neieškant profesionalios pagalbos.

Erkiniu encefalitu užsikrėtusi erkė virusą perduoda per pirmąsias dešimt minučių nuo įsisiurbimo, Laimo ligai perduoti reikalingas ilgesnis laiko tarpas – maždaug 1–3 paros.

Egidijaus Jankausko/„Scanpix“ nuotr./Erkė
Egidijaus Jankausko/„Scanpix“ nuotr./Erkė

„Anksčiau būta visokių nuomonių. Pavyzdžiui, kad įsisiurbus erkei įkandimo vietą reikia pirmiausia sutepti kokia nors riebaline medžiaga. Esą dėl to erkė uždus ir pati išropos iš įsisiurbimo vietos. Vėliau buvo siūloma įkandimo vietą užpilti alkoholiu, turinčiu tirpalų. Tačiau šiuo metu šios nuomonės paneigtos. Manoma, kad teisingiausia traukti sausą erkę, niekuo jos netepant. Tai daryti vos tik pamačius – staigiu judesiu į viršų. Tinka visos priemonės, kokias turite po ranka“, – aiškino entomologė.

Ji neslėpė: anksčiau manyta, kad erkės liekaną būtina pašalinti. Tikėta, kad odoje likus erkės straubliukui, infekcija plinta toliau.

Jei erkę nutraukėme, visi gyvybiniai procesai irgi nutrūko.

„Tačiau iš tikrųjų – ne. Jei erkę nutraukėme, visi gyvybiniai procesai irgi nutrūko“, – užtikrino M.Žygutienė. 

Jei labai neramu, erkės straubliuką galima pašalinti chirurginiu būdu. Tačiau tokia intervencija – perteklinė.

„Yra dvi galimybės: arba išlaukti, kol organizmas svetimkūnį pašalins kaip rakštį, arba kreiptis į traumatologus. Bet pagal naujausius tyrimus tai nėra būtina. Žinau, kad nekantrios moterys straubliuką iškrapšto tiesiog adata“, – šyptelėjo specialistė.

Po didinamuoju stiklu – 30 dienų

Ištraukus erkę įsisiurbimo vietą patariama dezinfekuoti. Po to – įkandimo datą pasižymėti kalendoriuje. Tai labai svarbu, nes žmonėms savo sveikatos būklę rekomenduojama stebėti 30 dienų.

„Tiek erkinio encefalito, tiek Laimo ligos inkubacinis periodas trunka apie dvi savaites, tačiau gali būti ir ilgesnis“, – sakė M.Žygutienė.

Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Vienintelė apsauga nuo erkinio encefalito – skiepai.
Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Vienintelė apsauga nuo erkinio encefalito – skiepai.

Vienas pagrindinių Laimo ligos požymių – raudona dėmė aplink įsisiurbimo vietą. Jei ji žirnio dydžio diametro, nerimauti neverta, jei didėja – reikėtų kreiptis į gydytoją.

Erkinio encefalito požymiai primena gripo: tai – galvos skausmas, ankstyvas nuovargis, raumenų, sprando skausmai, pakilusi temperatūra.

Kasmet serga apie 3 tūkst. žmonių

ULAC duomenimis, šiais metais pirmosios aktyvios erkės paskutinį vasario dešimtadienį jau buvo aptiktos skirtingose Lietuvos vietose. Kovą jau buvo žinomas atvejis, kai erkė įsisiurbė žmogui Klaipėdos apskrityje.
 
Erkėms labiausiai tinkama aplinka – lapuočių ir mišrūs miškai, kuriuose yra pakankamai drėgmės ir gera miško paklotė.

Skiepytis – visada tinkamas laikas. Jei pradėsime dabar, rudenį grybavimo ir uogavimo periodu jau galėsime jaustis saugūs.

Alkana erkė paprastai tyko ant augalų (nepakildama nuo žemės aukščiau 1–1,5 metro) laukdama tinkamos aukos. Aktyvioje pozoje erkė iškelia į viršų pirmą porą kojų, kurių letenėlėse yra jutimo receptoriai, reaguojantys į šilumą.
 
Lietuvoje erkių platinamomis ligomis kasmet serga apie 3 tūkst. žmonių. Pernai mūsų šalyje užregistruota 353 susirgimai erkiniu encefalitu ir 2257 – Laimo liga.

Sezonas pailgėjo keliais mėnesiais

ULAC tyrimų duomenimis, Lietuvoje erkinį encefalitą nešioja apie 1 proc. erkių, o Laimo liga užsikrėtusių yra vidutiniškai apie 14–15 proc., nors skirtinguose regionuose užkrato mastas labai skiriasi ir gali svyruoti nuo 1 iki 30 proc.

Efektyviausia erkinio encefalito profilaktikos priemonė – skiepai nuo erkinio encefalito. Pasiskiepyti galima skiepų kabinetuose bet kuriuo metų laiku.

„Skiepytis – visada tinkamas laikas. Jei pradėsime dabar, rudenį grybavimo ir uogavimo periodu jau galėsime jaustis saugūs. Po dviejų vakcinos dozių praėjus dviem savaitėms imunitetas jau susiformuoja“, – pasakojo M.Žygutienė. 

Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr. /Specialistai jau ragina skiepytis, nors gripo vakcinos Klaipėdoje dar nėra.
Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr. /Skiepai.

Grįžus iš miško, kūną būtina gerai apžiūrėti. Vilkėtus drabužius patariama pakabinti negyvenamoje patalpoje arba saulėtoje vietoje – sausame ore erkės išgyvena labai trumpai.

Erkių aktyvumo sezonas Lietuvoje dar prieš dešimt metų trukdavo nuo balandžio iki spalio mėnesio. Pastaruoju metu, buvus švelnioms žiemoms, šis sezonas prailgėjo nuo kovo iki gruodžio mėnesio.

Naujienų galite įkrauti skaitytojų naujienų portale ikrauk.lt, siųsti el. paštu 15min@15min.lt arba parašyti per „Facebook“ paskyrą štai čia.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką