Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kiek gi vidutiniškai likopeno per parą suvartoja Lietuvos gyventojai?

Pomidorų pestas
Shutterstock nuotr. / .
Šaltinis: 15min
0
A A

Atsakymą į šį klausimą gali pateikti Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokslininkai, atlikę tyrimą, kurio tikslas – įvertinti vidutinį likopeno suvartojamą, pagrindinius maistinius jo šaltinius ir sąsajas su kraujo biocheminiais širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniais įvairiose Lietuvos etnolingvistinėse grupėse. Analogiškų tyrimų Lietuvoje iki šiol nebuvo atlikta.

Daugiau 15min Gyvenimas naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

Tyrime dalyvavo 1140 lietuvių kilmės asmenų (45–65 metų amžiaus motina ir tėvas, taip pat vaikas ar vaikai) iš šešių etnolingvistinių Lietuvos regionų: Rytų Aukštaitijos, Pietų Aukštaitijos (Dzūkijos), Vakarų Aukštaitijos (Sūduvos), Šiaurės Žemaitijos, Pietų Žemaitijos ir Vakarų Žemaitijos.

Kaupti duomenys apie tiriamųjų asmenų mitybos ir gyvensenos ypatumus, šeimos anamnezės komponentus, jų sveikatos būklę. Likopenu turtingų produktų suvartojimas tirtas taikant 24 valandų 3 dienų iš eilės apklausos metodą.

Moterys šio antioksidanto suvartoja daugiau nei vyrai. Mažiausiai likopeno su maistu gauna vyresni nei 65 metų asmenys.

Likopenas – tai augalinis pigmentas, vienas stipriausių natūralių antioksidantų. Manoma, jog likopenu turtingo maisto vartojimas mažina daugelio lėtinių neinfekcinių ligų, ypač širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Nepaisant akivaizdaus teigiamo likopeno poveikio žmogaus sveikatai, jis nėra priskiriamas būtinoms maisto medžiagoms, todėl nėra nustatytos rekomenduojamos šio antioksidanto paros normos. Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) yra nustačiusi leistiną 0,5 mg kilogramui kūno masės likopeno paros dozę.

Gauti rezultatai parodė, kad Lietuvoje vienas asmuo suvartoja vidutiniškai vos 2,2 miligramus (0,07 miligramo kilogramui kūno masės) likopeno per parą. Pagrindiniai likopeno šaltiniai yra švieži pomidorai ir jų produktai (sultys, pomidorų padažas), arbūzai bei rožiniai greipfrutai. Likopeno suvartojimui įtakos turi sezoniškumas – šaltuoju metų laiku (spalio-kovo mėnesiais) su maistu jo gaunama beveik du kartus mažiau nei šiltuoju.

Arbūzai
Arbūzai

Moterys šio antioksidanto suvartoja daugiau nei vyrai. Mažiausiai likopeno su maistu gauna vyresni nei 65 metų asmenys. Gyvenančiųjų kaime ir mieste likopeno suvartojimo rodikliai statistiškai reikšmingai nesiskyrė.

Nerimą kelia tyrimo duomenys, rodantys, jog vidutinis likopeno suvartojimas  yra mažesnis vaikų ir jaunų suaugusiųjų grupėje, kurių vienas ar abu tėvai serga lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, lyginant su sveikų tėvų vaikais.

Gautus duomenis lyginant su kitose valstybėse atliktų analogiškų tyrimų duomenimis matoma, jog Lietuvoje likopeno suvartojimo rodikliai yra vieni mažiausių Europoje.

Pastebėta, jog Vakarų Žemaitijos regione, kuriame likopeno suvartojimo vidurkis yra mažiausias, nustatytas didžiausias širdies ir kraujagyslių ligų atvejų skaičius.

Vertinant ryšį tarp su maistu gaunamo likopeno kiekio ir įvairių biocheminių kraujo rodiklių, nustatyta, jog didesnis vidutinis likopeno kiekis statistiškai reikšmingai koreliuoja su didesne didelio tankio lipoproteinų (DTL) cholesterolio, kitaip dar vadinamu „geruoju“ cholesteroliu, koncentracija kraujyje.

Gautus duomenis lyginant su kitose valstybėse atliktų analogiškų tyrimų duomenimis matoma, jog Lietuvoje likopeno suvartojimo rodikliai yra vieni mažiausių Europoje.

Lietuva „pirmauja“ Europoje pagal sergamumą širdies kraujagyslių ligomis.

Tyrimai atliekami grupės Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokslininkų, vykdant ES lėšomis finansuojamą projektą „Lietuvos populiacijos genetinė įvairovė ir sandaros kitimai, susiję su evoliucija ir dažniausiai paplitusiomis ligomis“ (LITGEN). Siekiama įvertinti ir apibūdinti Lietuvos populiaciją pagal skirtingus genomo žymenis, gyvensenos ir mitybos įpročius ir nustatyti šių veiksnių įtaką lėtinių neinfekcinių ligų vystymuisi. Projektui vadovauja profesorius akademikas Vaidutis Kučinskas, bendradarbiaujama su 20 Lietuvos miestų šeimos gydytojais.

Straipsnio autoriai: Asta Mažeikienė, prof. Zita Aušrelė Kučinskienė, prof. Vaidutis Kučinskas.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką