Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kokie kasdieniai ritualai stiprina vaiko imunitetą?

Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Virginija Kirtiklienė
Partnerio nuotr. / Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Virginija Kirtiklienė
Šaltinis: Projekto partnerio turinys
Projekto partnerio inicijuotas ir parengtas turinys, turinio kontrolė – partnerio rankose
0
A A

Dažnai būtent nuo tėvų pasiryžimo ir kantrybės, specialistų teigimu, priklauso, ar vaiką kamuos ligos. Nuo ko pradėti ir kaip po truputį stiprinti vaiko imunitetą norint sulaukti ilgalaikio rezultato – stiprios sveikatos?

Daugiau 15min Gyvenimas naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

Atrodo, visi žinome įprastas grūdinimosi ir imuniteto stiprinimo taisykles, tačiau tik nedaugelis iš mūsų geba jų laikytis. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro, įsikūrusio V. Grybo gatvėje Vilniuje, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Virginija Kirtiklienė sako, kad norėdami sustiprinti vaiko imunitetą tėvai turėtų pradėti keisti požiūrį į ligą, sveikatą ir vaiko grūdinimą. „Bėda ta, kad tėvai tiesiog to nedaro, o vaikui susirgus ieško greičiausių būdų nuslopinti simptomus.“

Gydytojos teigimu, nereikėtų duoti vaikui temperatūrą mažinančių vaistų ar antibiotikų, kol ji nėra aukštesne nei 38,5 laipsnio (jie veikia bakterijas, o vadinamąsias peršalimo ligas paprastai sukelia virusai). Vaikui karščiuojant, būtina atskirti virusą nuo bakterijos. Tam gali būti atliekami ir kraujo tyrimai. Tik gydytojui nustačius bakterinį uždegimą, turėtų būti skiriama antibiotikų. Priešingu atveju reikia leisti vaiko organizmui pačiam kovoti su įsibrovėliu.

Kada ir kaip susiformuoja imunitetas?

Imunitetas – tai organizmo gebėjimas apsisaugoti nuo mikrobų, virusų, parazitų ir kitų genetiškai svetimų medžiagų. Pasak gydytojos V. Kirtiklienės, imuninė sistema susiformuoja per tam tikrą laiką. Vos gimęs kūdikis turi tik įgimtą imunitetą (pagrindines organizmo gynybines funkcijas), jį palaiko per placentą ir su mamos pienu gautos medžiagos. Vėliau, susidūręs su įvairiais virusais, bakterijomis ir kt., vaiko organizmas pamažu išmoksta su jais kovoti. Taip vystosi įgytas imunitetas.

Darželyje vaikai susiduria su įvairiais ligų sukėlėjais, o imunitetas būna dar nevisiškai susiformavęs. Imuninės sistemos „duobė“ yra nuo 6 mėnesių iki 3 metų, ypač apie antruosius metus – tuomet mažylis itin pažeidžiamas. Pagal už imunitetą atsakingų imunoglobulinų skaičių vaikai iki 3 metų yra silpnesni ir priklauso didžiausiai rizikos susirgti peršalimo ligomis grupei. Imuninė sistema visiškai susiformuoja, kai vaikui sukanka 5–7 metai. Tuomet jie išgyvena pirmąjį greito augimo periodą – imuninė sistema artėja prie suaugusio žmogaus, bet būklė labai priklauso nuo to, kaip užgrūdintas organizmas.

Kad vaiko imunitetas sustiprėtų, būtina:

  1. Užtikrinti kokybišką miegą. Toks yra nuo 21.30 iki 1–2 val. nakties. Tuo metu aktyvūs augimo hormonai, melatoninas (miego hormonas) ir kitos biologiškai svarbios medžiagos vaiko normaliam augimui, vystymuisi bei imuniteto formavimuisi.
  2. Rūpintis visaverte mityba. Rekomenduojama vengti cukraus, miltinių patiekalų, į racioną įtraukti kuo daugiau vaisių ir daržovių, gerti pakankamai skysčių, ypač vandens, vaistažolių arbatų. Kuo maisto produktai mažiau apdorojami, tuo jie vertingesni. Naudingiausia šiuo metų laiku vaikams valgyti obuolius – patartina bent 1–2 šviežius vaisius per dieną.
  3. Grūdinti vaiką pamažu, naudojant žaidimo elementus, nesukeliant streso.
  4. Bent dvi valandas per dieną būti su vaiku gryname ore: važinėti dviračiu, žaisti judrius žaidimus, eiti pasivaikščioti.
  5. Bendrauti su vaiku, kalbėtis, domėtis, kaip jis jaučiasi. Juk stresas – vienas didžiausių imuniteto priešų.
  6. Formuoti tinkamus higienos įpročius. Skatinti vaiką plautis rankas, nesinaudoti tomis pačiomis gertuvėlėmis, nevalgyti to paties sumuštinio su kitais vaikais.
  7. Neaprengti per šiltai. Viena dažnai daromų klaidų – vaiko rengimas per šiltai. Tuomet jis suprakaituoja, susidaro didesnis skirtumas tarp aplinkos ir kūno temperatūros, tad pūstelėjus vėjeliui, greit peršąla.

Nuo ko pradėti grūdinimą?

„Jei vaikas susirgo, žinoma, pirmiausia reikia jį išgydyti, būtinai palaukti bent savaitę, kol visiškai pasveiks, ir tik tuomet pradėti stiprinti imunitetą – grūdinti“, – pataria gydytoja V. Kirtiklienė. Grūdinimo procedūras reikia bandyti atlikti tuo pačiu metu ir būtinai kasdien. Tik kasdienis grūdinimas duoda rezultatų.

Partnerio nuotr./Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Virginija Kirtiklienė
Partnerio nuotr./Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Virginija Kirtiklienė

Oro vonios. Patariama pradėti nuo mažylio migdymo lauke, gerai išvėdintame kambaryje. Rekomenduojama leisti pabūti vaikui kambaryje neaprengtam.

Grūdinti vandens procedūromis pradedama pamažu. Tai daryti reikia kiekvieną dieną panašiu metu, mažinant vandens temperatūrą 1–2 laipsniais kas kelios dienos. Kūdikį grūdinti vandeniu reikėtų pradėti iš pradžių įtrinant švelniu, gerai išgręžtu 35–36 laipsnių šilumos rankšluosčiu ir mažinant temperatūrą kas keletą dienų.

Didesnius vaikus galima grūdinti ir kontrastiniu dušu, mažinant temperatūrą, atlikti kojų kontrastines voneles, apipilti keliais laipsniais žemesnės temperatūros vandeniu ar leisti įlipti į žemesnės temperatūros vandenį.

Vaikščiojimas basomis rekomenduojamas bet kokio amžiaus vaikams. Žmogaus pėdoje yra daugiau nei 30 įvairių refleksogeninių zonų, susijusių su įvairių organų veikla. Be to, lakstyti basomis naudinga ir plokščiapadžiams vaikams.

Pirtis yra labai paplitęs vaikų grūdinimo būdas Suomijoje, kur vaikai yra vieni sveikiausių pasaulyje. Viena priežasčių, manoma, yra ta, kad jie lankosi pirtyje net nuo 1 mėnesio amžiaus. Pirtyje yra buvę net 70 procentų mažylių iki 1 metų.

Grūdinami vaikai yra aktyvesni, žvalesni, stabilesnės psichikos, geriau auga, miega, vystosi, yra mažiau priklausomi nuo oro permainų, atsparesni šalčiui ir karščiui, geriau prisitaiko prie naujų aplinkos sąlygų. Taip yra todėl, kad organizmas neišeikvoja energijos kovai su ligomis.

Kada rekomenduojami papildomi tyrimai?

„Jei net ir pradėjus grūdinti vaiką, stiprinti imunitetą jis vis dėlto serga 8–10 ir daugiau kartų per metus arba ligos užsitęsia su bakterinėmis komplikacijomis, būtina ieškoti dažno sirgimo priežasties. Rekomenduojama ištirti imunitetą (imunoglobulinus), skydliaukės funkciją. Galbūt vaikas serga mažakraujyste ar jo imunitetą alina alergija. Centre yra visos galimybės atlikti išsamius tyrimus ir skirti gydymą, taikyti reabilitacijos priemones. Reabilitacija – tai pirmiausia nemedikamentinis gydymas šalia šeimos gydytojo paskirtų medikamentų, taikant įvairias fizioterapijos procedūras, inhaliacijas, UV spindulių, poliarizuotos šviesos terapiją, parafino, ozokerito aplikacijas, masažą, kineziterapiją, kt. Reabilitacijos priemonės taip pat padeda stiprinti imunitetą ir organizmui atgauti jėgas po ligos. Sveikatinimo ir reabilitacijos kompleksas turi būti sudarytas individualiai“, – sako gydytoja V. Kirtiklienė.

Efektyvus ir masažas, ypač derinant su kitomis reabilitacijos priemonėmis. „Tai yra puiki priemonė, gerinanti atsikosėjimą, padedanti organizmui išsivalyti nuo skreplių (vibracinis krūtinės ląstos masažas, forsuotas iškvėpimas). Masažas taikomas ne tik kvėpavimo, bet ir kitoms ligoms gydyti bei profilaktikai“, – komentuoja gydytoja V. Kirtiklienė. Atliekant masažą ir mankštą kūdikiams pirmaisiais gyvenimo metais, buvo pastebėta, kad jie tris kartus rečiau sirgo virusinėmis infekcijomis, penkis kartus – bakterinėmis.

Vaikų sveikata – mūsų, tėvų, rankose. Kasdieniai grūdinimo ritualai ne tik suartins šeimą, bet ir sustiprins mažųjų sveikatą. Tereikia kantrybės ir noro.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką