Pagal sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis bei nuo jų mirštančių žmonių skaičių Lietuva pirmauja Europoje. Ypač grėsmingai daugėja širdies nepakankamumo bei ritmo sutrikimų atvejų.
Tuo susirūpinę medikai susirinko į tarptautinę konferenciją Vilniuje. Pasak Sveikatos mokslų universiteto profesorės, beveik kiekvienas susirgęs kokia nors širdies liga turi ir širdies nepakankamumą. Tik vieni mažiau tai jaučia, kitų širdis jau gerokai nusilpusi. Tad labai svarbu kuo ankstyvesnė tiksli diagnozė.
„Taip pat svarbu diagnozuoti ne tik širdies funkcijos sutrikimus, nes širdies disfunkcija paliečia ir kitus organus – kepenis, inkstus. Sakykim, laboratoriškai ištyrėme, klinicistas diagnozavo, ir mes jau galime greitai teikti pagalbą“, – pasakoja Sveikatos mokslų universiteto Kardiologijos klinikos profesorė dr. Aušra Kavoliūnienė.
Efektyvų diagnozavimo būdą taiko per retai
Visas pasaulis vis plačiau naudoja biožymenis, kurie kelis ar keliasdešimt kartų pigesni nei, pavyzdžiui, rentgenograma ar kardiograma, – sako prof. Alanas Maiselis.
Kol kas Lietuvoje mažai taikomas efektyvus širdies nepakankamumo nustatymo būdas naudojant biožymenis. Mat kol kas apie jį per mažai žino šeimos gydytojai, be to, kol kas jį apmoka pačios gydymo įstaigos, nėra atskiro finansavimo iš Ligonių kasų. Šio metodo pradininkas profesorius iš Jungtinių Valstijų sako, kad tai – itin efektyvus būdas.
„Prieš 15 metų pradėtas taikyti, dabar šis metodas naudojamas priėmimo skyriuose, kur atvyksta sunkūs ligoniai, ir per 20 minučių nustatoma, kokio laipsnio širdies nepakankamumas. Visas pasaulis vis plačiau naudoja biožymenis, kurie kelis ar keliasdešimt kartų pigesni nei, pavyzdžiui, rentgenograma ar kardiograma“, – sako biožymenų ekspertas iš JAV prof. Alanas Maiselis.
Siūlo specialius kabinetus
Siekiant, kad pagalba būtų prieinama visoje Lietuvoje, siūloma steigti 15 specializuotų širdies nepakankamumo ir aritmijos priežiūros kabinetų.
Vien tik didžiuosiuose centruose – Vilniaus, Kauno, klinikose – to nebūtų įmanoma padaryti, nes pacientų daug ir mažai jų pakliūva į šiuos centrus. Todėl atsirado mintis, kaip ir visame pasaulyje, kurti specializuotus ambulatorinius kabinetus“, – idėją nusako Santariškių klinikų Širdies ir kraujagyslių ligų klinikos vadovas prof. Aleksandras Laucevičius.
Pasak sveikatos apsaugos ministrės, norint kuo daugiau pagalbos suteikti ambulatoriškai, tokių kabinetų steigimui numatoma skirti struktūrinių fondo lėšų.
„Numatomos dvi programos – sveikatinimo netolygumo mažinimas ir senėjimo problemų sprendimas. Būtent iš pirmosios programos (svariais argumentais įrodžius tų kabinetų steigimą) būtų galima juos kurti“, – patikina Rimantė Šalaševičiūtė.
Pasak ministrės, lėšos steigti specializuotus širdies nepakankamumo kabinetus galėtų būti numatytos 2016 m. biudžete.
