Ėjau operuoti apgamą....
Dėkinga gydytojai dermatologei, kuri paskatino išsitirti dėl krūtų ligų. Į ją kreipiausi norėdama pašalinti apgamą, kuris buvo iškilęs liemenėlės vietoje po krūtimi, todėl nuolat buvo dirginamas. Apžiūrėdama apgamą, dermatologė užčiuopė ir nediduką sukietėjimą krūtyje. Darinukas atrodė labai mažas, bet medikė primigtinai patarė išsitirti. Neįtardama nieko blogo, užsirašau konsultacijai pas onkologą. Toliau kelias buvo standartinis: tyrimai, laukimas ir galiausiai diagnozė – krūties vėžys. Ramino tai, kad medikai įtarė pradinę stadiją.
Operacija buvo tausojanti – pašalintas tik darinys, krūtis palikta. Kartu buvo patikslinta diagnozė - liuminalinio A tipo navikas. Darinio piktybiškumas buvo žemas. Visa tai teikė vilčių ir lėmė, kad pakako tausojančios operacijos, hormonų teprapijos, spindulinio gydymo ir buvo apsieita be varginančios chemoterapijos. Tiesa, nors gydymas ir buvo palyginti švelnus, jis nepraėjo be pėdsakų. Labiausiai vargino silpnumas, nuovargis, apetito stoka, tapau imli ligoms, t.y. mano imunitetas buvo labai nusilpęs, todėl dažnai kamavo peršalimas.
Stengiausi elgtis taip, tarsi ligos nė nebuvo
Ignoravau ne ligą, o niūrias, slogias mintis. Rytą atsikėlusi sakydavau: „Truputi sergu, bet greitai pasveiksiu“. Viso gydymo metu stengiausi kuo daugiau dirbti, gyventi, tarsi ligos nė nebūtų. Uždariusi ligoninės duris ligą palikdavau už jų. Be abejo, ignoravimas nebuvo nukreiptas prieš gydymą: dariau viską, ką gydytojai sakė. Iki ligos rūkiau apie 20 metų. Atsibudusi po narkozės, daviau žodį, kad niekada nerūkysiu. Žodžio laikausi šešerius metus. Atsisakiau bandelių, pyragėlių – tai buvo sunkiausia. Dabar mano desertas – švieži ar džiovinti vaisiai, medus. Torto ragauju tik švenčių proga. Tai padėjo atsikratyti antsvorio. Tad ligos dėka tapau gražesnė, patrauklesnė.
Niekas kitas, tik mes pačios
Kol nesusergi, viskas yra daug paprasčiau. Susirgęs pamatai įvairias gyvenimo puses. Tik susirgus rimtai pastebėjau, kad mūsų medikai labai apkrauti darbu, veikiausiai dėl to dažnai žiūri tik savo sritį. Atėjusi pasitikrinti, matydavau palinkusią prie stalo gydytoją, baigiančią pildyti prieš mane išėjusio paciento ligos istoriją. Iš tiesų, laiko ligoniui gydytojai turi nedaug, o juk ligonį reikia ir išklausyti, ir pasiūlyti tyrimus, ir paskirti vaistų. Todėl domėjausi liga pati ir siuntimų tyrimams neretai paprašydavau pati. Savo iniciatyva nuolat tikrinausi ir pas ginekologą dėl kiaušidžių, skaičiau, kad sergant krūties vėžiu, ar po šios ligos, dažnai onkologinė patologija išsivysto ir jose.
Domėjausi ne tik tyrimais, gydymu, bet ir visais netradiciniais gydymo būdais. Kad ir kaip gydytojas yra užsiėmęs, jis yra profesionalas, ir jo nuomonė viršesnė už viską. Todėl dėl visų papildomų sveikatinimo variantų, tariausi su medikais. Tą patį daryti patariu visiems – nebijoti klausti gydytojo. Atminkite: gydytojai gydo ligas, o sveikatą reikia užsitikrinti mums pačioms. Todėl nesidrovėjau klausti apie viską. Sunku ir nepatogu buvo tik pradžioje.
Norint įveikti ligą, reikia žinoti priežastį, jos vystymosi kelią
Vėžys – viena sunkiausių ir pavojingiausių gyvybei ligų. Todėl domėjausi visais įmanomais būdais ligai įveikti. Skaičiau literatūrą, lankiau seminarus, teiravausi pas gydytojus. Labai patiko viena fitoterapeuto J. Ruolios paskaita, kurios metu buvo kalbama apie augalus, kurie tinka sergant vėžiu, paaiškinta, kodėl jie tinka.
Norint įveikti ligą, reikia žinoti priežastį, jos vystymosi kelią. Fitoterapeutas aiškino, kad norėdami suprasti, kokie augalai gali būti naudingi sergant vėžiu, visų pirma, reikėtų žinoti, kaip auga navikas, kokie procesai vyksta organizme. Ji pabrėžė, kad navikams atsirasti priežasčių yra daug, tačiau svarbu žinoti, kad piktybinis auglys yra lėtinio uždegimo rezultatas. O uždegiminio proceso vystymasis siejamas su imuniteto mechanizmais. Taip pat ji pažymėjo, kad mokslinėje literatūroje, tyrinėjančiose navikinius procesus, pažymima, kad dažniausiai, kai formuojasi piktybinis auglys, sulėtėja savaiminis vėžinės ląstelės mirties mechanizmas. Todėl ieškant augalų, tinkančių vartoti sergant vėžiu, mokslininkai ieško biologiškai veiklių junginių, kurie pakitusiame audinyje galėtų inicijuoti, aktyvinti būtent mirimo mechanizmus, tačiau kartu galėtų skatinti ir normalių ląstelių dalijimąsi. Iš paskaitos sužinojau apie ugniažolę.
Kaip greičiau atgauti jėgas patarė medikai
Sužinojau, kad mūsų gimtinėje auga augalas ugniažolė, labai vertinga dėl jos sudėtyje esančių alkaloidų ir glikoproteinų. Vos „pagoglinus“ internete, radau krūvas receptų užpiliukams gaminti. Vėl pasitariau su gydytoja. Gydytoja mane sustabdė nuo šio žingsnio, nes, virdama tokius užpiliukus galiu sau pakenkti ir apsinuodyti. Taip pat ugniažolės savybės atsiskleidžia jas vartojant su kitais augalais (su gysločiu, medetka). Gydytoja patarė neeksperimentuoti savo sveikata, o vaistinėje be recepto įsigyti preparato su ugniažole, kuris sukurtas kartu su Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorija. Gydytoja pasakė, kad jo rekomenduojama vartoti po vėžio gydymo, remisijos metu, kai yra susilpnėjęs imunitetas. Taip pat sužinojau, kad saugu būtent vartoti jau tokį paruoštą preparatą, nes jame ugniažolė įvilkta į kietąją tabletę, kuri ištirpsta plonajame žarnyne, t.y. ten, kur nėra rūgščių, ir taip išsaugomos jos savybės. Kartu tai saugus ugniažolės kiekis, nes netinkamai pavartota ugniažolė (minetųjų arbatėlių, užpiliukų forma) gali būti pavojinga ir net nuodinga.
Vartojau šio preparato ir manau, kad jis padėjo greičiau atgauti jėgas, prisidėjo stiprinant imunitetą.
Taigi kovojant su liga reikia bandyti viską, nes tik priemonių, veikiančių kūną, sielą, aplinką, visuma gali suteikti geriausius rezultatus.
Spalis – kovos su krūties vėžiu mėnuo
Svarbiausia žinia, kuria noriu perteikti moterims, – tikrinkitės profilaktiškai, darykite tai laiku, ir nedelsiant eikite pas gydytoją, jeigu:
- čiuopiamas kietas darinys krūtyje,
- stebimi krūties formos ir simetrijos pokyčiai,
- kinta spenelis, jis būna įsitraukęs, įdubęs,
- krūties oda tampa panaši į „apelsino žievelę“,
- padidėja pažasties limfmazgiai.
Krūties vėžys šiandien – ne nuosprendis. Vis daugiau moterų pasveiksta, vis daugiau laimingų istorijų. Tačiau dažniausia dėl to reikia pakovoti: visų pirma, klausyti gydytojų, o antra, neatmesti alternatyvios medicinos, tačiau kartu su gydytojo pagalba atsirinkti, kokie metodai, preparatai tinka, o kokie gali pakenkti. Linkiu nepalūžti, rasti savyje jėgų ir atlaikyti šį išbandymą. Mes juk stiprios!
