Per septynerius metus (2013–2019 m.) visų minėtų infekcijų paplitimo rodiklis 1000 donacijų Lietuvoje sumažėjo. Daugiausia minėtu laikotarpiu sumažėjo hepatito C ir sifilio paplitimo rodikliai – atitinkamai 8,5 karto ir 4,9 karto, o ŽIV infekcijos ir hepatito B rodikliai sumažėjo po 3 kartus (žr. pav.).
„Tai rodo, kad donorinio kraujo infekuotumas mažėja ir tai gera tendencija kraujo saugumo prasme“, – pažymėjo ULAC direktorius, profesorius Saulius Čaplinskas. Pasak jo, visas donoro kraujas ar jo komponentai, aptikus infekcinių ligų žymenis, toliau nenaudojamas, o kraujo donorystė infekuotiems asmenims uždraudžiama.
Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, siekiant užtikrinti donorinio kraujo saugumą, visi kraujo ar kraujo produktų donorai privalomai serologiškai tiriami dėl transfuzijų keliu perduodamų infekcijų nustatant ŽIV, hepatitų B ir C infekcijų bei sifilio laboratorinius žymenis.
Lietuvai praktiškai perėjus prie neatlygintinos donorystės, ateityje infekcinių žymenų paplitimas tarp kraujo donorų turi dar daugiau mažėti.
Taip pat nuo 2009 m., siekiant nustatyti užkrečiamųjų ligų: ŽIV, hepatitų B ir C infekcijų sukėlėjus kuo ankstyvesnės užkrečiamos ligos stadijos, visas donorų kraujas taip pat tiriamas taikant nukleino rūgščių amplifikacijos tyrimo (NAT) metodą, leidžiantį infekcijas išaiškinti jų inkubacinio laikotarpio metu.
Pasak prof. dr. S.Čaplinsko, panagrinėjus tendencijas pagal donorų tipą, pastebima, kad pastarųjų metų donorų kraujo infekuotumo tendencijos rodo, jog daugiau infekcinių žymenų nustatoma tarp pageidaujančių (pirmą kartą duodančių kraujo) donorų nei tarp nuolatinių, pakartotinai duodančių kraujo donorų.
„Lietuvai praktiškai perėjus prie neatlygintinos donorystės, ateityje infekcinių žymenų paplitimas tarp kraujo donorų turi dar daugiau mažėti. Kitų šalių patirtis rodo, kad neatlygintinos donorystės užtikrinimas yra pagrindinis veiksnys siekiant mažesnio donorinio kraujo infekuotumo užkrečiamomis ligomis“, – pažymėjo prof. S.Čaplinskas.
Infekcijų paplitimo rodiklis 1000 donacijų Lietuvoje 2013–2019 m.
Visą 2019 m. kraujo donorų infekuotumo apžvalgą galima rasti čia. Daugiau patikimos informacijos apie užkrečiamas ligas, plintančias kraujo keliu, galima rasti ULAC interneto svetainėje.
