Išplatintame pranešime spaudai teigiama, kad šių metų kovo 26 d. vykusiame Kraujo donorų registro tinkamumo eksploatuoti vertinimo komisijos posėdyje patvirtinta, kad Kraujo donorų registro nuostatai, specifikacija, kita techninė dokumentacija ir įdiegta programinė įranga atitinka numatytus reikalavimus ir registras yra tinkamas eksploatuoti. Suderinus kraujo donorystės įstaigų ir registro turimas informacines sistemas duomenų perdavimui, bus pradedama rinkti duomenis apie kraujo donorus.
„Šiuo metu Lietuvoje yra keturios kraujo donorystės įstaigos (KDĮ): VšĮ Nacionalinis kraujo centras, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, UAB „Kraujo donorystės centras“ ir šiais metais veiklą pradėjęs Kauno klinikų Kraujo centras. Iki šiol minėtos įstaigos tarpusavyje nesikeitė savo sistemose kaupiamais duomenimis apie kraujo donorus ir jų donacijas, dėl to buvo neracionaliai švaistomos lėšos ir laikas, darant tuos pačius kraujo tyrimus, kuomet donoras, siekdamas duoti kraujo atlygintinai, apsilankydavo keliose kraujo donorystės įstaigose kelių dienų bėgyje, nekreipdamas dėmesio į nustatytą laikotarpį tarp donacijų ar į tai, jog donorystė jam jau buvo uždrausta, ar laikinai sustabdyta, tuo sukeldamas didelę grėsmę ir savo sveikatai ”, – kalbėjo Kraujo donorų registro vadovė Svetlana Bogdanova.
Pasak registro vadovės, vykdant vieningą kraujo donorų ir jų donacijų apskaitą, pagrindiniai duomenys apie donorus (kraujo tyrimų rezultatai, aptikti infekcinių ligų žymenys, atliktų donacijų datos ir kt.) bus matomi bendroje sistemoje.
„Todėl kraujo donorystės įstaigų specialistai, atsidarę donoro kortelę ir pamatę, jog nepraėjo pakankamai laiko po paskutinės donacijos arba donorui dėl tam tikrų priežasčių jau buvo uždrausta, ar laikinai sustabdyta donorystė, galės operatyviai priimti sprendimą dėl donoro tinkamumo donacijai. Tai padės išvengti nesusipratimų ir bereikalingų išlaidų, susijusių su kraujo donoryste, sumažės žalos pavojus žmogui iki mažiausio įmanomo lygio. Tuo tarpu, kraujo donorų registro specialistai galės reguliariai analizuoti donorų, jų apsilankymų ir atliktų donacijų dinamiką kraujo donorystės įstaigose, teikti fiziniams ir juridiniams asmenims apibendrintus suvestinius registro duomenis“, – apie registro veiklą pasakojo S.Bogdanova.
Sukurti du duomenų teikimo būdai: naudojant žiniatinklio paslaugas (webservice) ir rankiniu būdu, tiesiogiai prisijungus prie registro duomenų bazės. Kraujo donorystės įstaigų pageidavimu sukurtas papildomas duomenų perdavimo būdas – eksporto-importo modulis, kuriuo bus galima naudotis, kol bus pereinama prie duomenų perdavimo registrui naudojant žiniatinklio paslaugas (webservice).
Šiuo metu kraujo donorystės įstaigose vykdomi jų informacinėse sistemose kaupiamų duomenų perdavimo registrui derinimo darbai. Vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministerijos 2012 m. balandžio 19 d. raštu, KDĮ derinimo darbus turi atlikti iki gegužės 31 d. ir nuo birželio 1 d. teikti duomenis apie kraujo donorus ir jų donacijas registrui.
Planuojama informaciją apie kraujo donorus ir jų donacijas teikti kas ketvirtį.
