„Nekokios naujienos bijantiems gydytojų“, – tokia žinute prieš kurį laiką dalijosi Norvegijoje gyvenantys lietuviai ir vieni kitiems pranešė apie Vyriausybės ketinimus padvigubinti mokestį už neatvykimą nustatytu laiku į polikliniką nuo 320 iki 640 kronų (nuo 37 iki 74 eurų).
Tikimasi, kad pacientai, pajutę smūgį per kišenę, atsakingiau registruosis arba įspės gydytoją apie neatvykimą. Vien Stavangerio universitetinėje poliklinikoje kas mėnesį neatvyksta po 2 000 pacientų. Tai sudaro apie 5 proc. visų planuotų konsultacijų.
Jei pacientas neatvyksta be įspėjimo, daktaras tuščiai sėdi kabinete, nors eilė pas jį sudaryta trims mėnesiams.
Panašios tendencijos ir Lietuvoje. Santariškių klinikų Konsultacijų poliklinikos gydytoja chirurgė–koloproktologė Natalja Zaks yra apgailestavusi, kad iš penkių specialisto konsultacijai užsiregistravusių pacientų nepasirodo du, o kartais net ir trys.
Vilniaus Centro poliklinikos pacientai irgi ne visada elgiasi pilietiškai. 2014 metais vizitui pas gydytoją iš viso užsiregistravo 1,3 mln. žmonių – beveik 156 tūkst. iš jų numatytu laiku neatvyko.
Gydymo įstaigų vadovai su neatsakingais pacientais bando kovoti savarankiškai, tačiau jau prasitaria, kad galbūt reikėtų ir valstybės įsikišimo. Ji galėtų nustatyti bent minimalias sankcijas.
Siunčia priminimus
Centro poliklinikos direktorius Kęstutis Štaras pasakojo, kad likus kelioms dienoms iki numatyto vizito pacientams išsiunčiamas priminimas. Žinutėje prašoma informuoti, jei paciento planai pasikeitė.
Taip atsitikus, poliklinikos asistentai-koordinatoriai skambina kitiems pacientams ir siūlo pasinaudoti proga paankstinti gydytojo konsultaciją.
„Jei pacientas neatvyksta be įspėjimo, daktaras tuščiai sėdi kabinete, nors eilė pas jį sudaryta trims mėnesiams“, – apgailestavo K.Štaras.
Jo manymu, už neatvykimą pas gydytoją galėtų būti taikomos bent simbolinės drausminančios priemonės, tarkime, pusės euro dydžio mokestis.
Registratorės ieško gudručių
Kauno klinikų Ambulatorinių paslaugų koordinavimo tarnybos vadovas Šarūnas Mačinskas tikslios statistikos, kiek pacientų nepasirodo, nors yra užsiregistravę, nepateikė. Tačiau sakė, kad tokių gali būti apie 10 proc.
Blogiausia, kai tas pats pacientas vienu metu užsiregistruoja pas kelis tos pačios srities specialistus arba pas tą patį rezervuoja kelis laikus. Pasitaiko, kad net tris ar penkis.
Mūsų registratorės rankiniu būdu bando tokius gudruolius susekti ir sukontroliuoti.
„Vadinasi, jis iš anksto žino, kad į kažkurią konsultaciją atvyks, o į kitas net neplanuoja. Mūsų registratorės rankiniu būdu bando tokius gudruolius susekti ir sukontroliuoti. Pamačiusios tą pačią pavardę jos skambina pacientui ir aiškina, kad taip elgtis negalima“, – kalbėjo Š.Mačinskas.
Tokiu būdu gaištamas personalo laikas, kenčia planinis laiko organizavimas, auga ryšio paslaugų sąskaitos. O blogiausia, kad tai apsunkina paslaugos prieinamumą kitiems pacientams.
„Naudojamės internetine sistema sergu.lt. Būtų gerai, kad ji neleistų dubliuoti registracijų“, – svarstė Kauno klinikų atstovas.
Nukentėjo, nes nežinojo
Š.Mačinskui imponuoja Skandinavijos šalyse taikoma praktika, kai už neatvykimą pas gydytojus skiriamos piniginės baudos.
„Netgi esu girdėjęs lietuvių, maniusių, kad Norvegijoje tokia pati tvarka kaip Lietuvoje, ir dėl to nukentėjusių, istorijų“, – šyptelėjo pašnekovas.
Ar baudų sistema suveiktų ir Lietuvoje? Ir K.Štaras, ir Š.Mačinskas nuogąstauja dėl vieno: kad baudų administravimas netaptų didesne problema nei pacientų neatvykimas.
„Sunku būtų ir administruoti, ir tų baudų išsireikalauti“, – neabejoja K.Štaras.
Mokesčių našta ir taip per sunki?
Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė 15min.lt pažymėjo, kad dauguma pacientų numatytu laiko nepasirodo, nes randa kitų galimybių apsilankyti pas specialistus.
Jei žmogus neturės pinigų, jis ir nesumokės, o ką tada darys įstaiga? Kitą kartą neregistruos?
„Jei žmogui rimta bėda, jis nelauks trijų ar keturių mėnesių, o ieškos alternatyvių galimybių. Aišku, reikėtų apie tai informuoti gydymo įstaigą, kurioje buvo užsiregistravęs, tačiau išsprendę problemą pacientai apie tai pamiršta“, – svarstė V.Augustinienė.
Siūlymui atsakomybės įpūsti piniginėmis baudomis ji nepritartų: „Dauguma pacientų yra vyresnio amžiaus žmonės, kurie neišgali nusipirkti kompensuojamųjų vaistų, nes priemokos per didelės. Arba neatvyksta pas gydytoją, nes neturi pinigų kelionei. Nemanau, kad būtų teisinga juos užkrauti papildomais mokesčiais. Jei žmogus neturės pinigų, jis ir nesumokės, o ką tada darys įstaiga? Kitą kartą neregistruos?“
Š.Mačinskas pritaria: visuomenę pirmiausia reikėtų šviesti ir informuoti apie neatsakingų sprendimų pasekmes.
Pabijojo nepopuliaraus sprendimo
Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė tikino esanti susipažinusi su problema. Ji ypač ryški didžiuosiuose miestuose.
„Rajoninėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose neatvykstančių pacientų skaičius sudaro apie 10 proc., o miestuose – ir 20 proc. visų užsiregistravusiųjų“, – teigė ministrė.
Ji žino, kad kai kuriose valstybėse prieš registruojantis pas gydytoją reikia sumokėti 2, 3 ar 5 eurų užstatą. Jei pacientas į konsultaciją atvyksta, užstatas grąžinamas, jei ne – lieka gydymo įstaigai.
„Tokį būdą buvome pradėję svarstyti rudenį, tačiau padarėme išvadą, kad jis nesulauktų pritarimo, vėl būtume apkaltinti, ieškantys neaišku ko. Todėl laukiame iniciatyvos ir pasiūlymų iš apačios – norime viešų diskusijų ir nuomonių įvairovės“, – sakė R.Šalaševičiūtė.
