TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Liga, kurią gydyti sunkiau nei vėžį: Lietuvoje ji nustatoma per vėlai

Širdies ligos
Vida Press nuotr. / Širdies ligos
Šaltinis: 15min
0
A A

Jei surengtume visuomenės apklausą ir paklaustume, kokia liga labiausiai bijoma susirgti, didžioji dalis apklaustųjų minėtų onkologines ligas. Tačiau šiuolaikinis vėžio gydymas dažnai būna efektyvesnis ir išgyvenama ilgiau nei susirgus liga, apie kurią daug kas nieko nežino, – širdies nepakankamumu. Deja, Lietuvoje ji nustatoma dažnai per vėlai.

Daugiau 15min Gyvenimas naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

Tai sekinanti ir gyvybei pavojinga liga, kurios daugelis rimtai nevertina, nors medikai ją vadina šiandienos medicinos iššūkiu, kurį reikia suvaldyti. Pasak Santariškių klinikos gydytojos kardiologės, Europos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo asociacijos valdybos nares prof. Jelenos Čelutkienės, širdies nepakankamumas – daug gyvybių nusinešanti liga, kurios grėsmė Lietuvoje iki šiol nebuvo pakankamai rimtai vertinama.

– Kiek Lietuvoje yra žmonių, sergančių širdies nepakankamumu, ar jų daugėja?

– Skaičiuojama, kad Lietuvoje daugiau nei 120 tūkst. asmenų serga širdies nepakankamumu, pagal ekspertų prognozes šis skaičius tolygiai didės. Širdies nepakankamumas – tai piktybinis susirgimas, nes po diagnozės nustatymo per penkerius metus pusė pacientų miršta. Ypač bloga prognozė būdinga tiems, kurie atsiduria ligoninėje dėl širdies nepakankamumo paūmėjimo. Bendroje pasaulio populiacijoje tokių ligonių yra apie 2 proc., Lietuvoje jų gali būti apie 3–4 proc. Taip pat manome, kad daug atvejų yra nenustatyti. Lietuvai būdinga tai, kad ši liga nustatoma gana vėlai.

– Kodėl taip atsitinka, trūksta žinių? Ar ignoruojame simptomus?

– Matome, kad žinių trūksta ne tik Lietuvos gyventojams, bet ir kitų sričių gydytojams. Nerimą kelia tai, kad nemaža dalis sergančiųjų net tiksliai nežino, kuo jie serga, nežino, kokie širdies nepakankamumo požymiai.

Tuo tarpu laiku į juos sureagavus, padedant gydytojams ir slaugytojams, galima sustabdyti ligos progresavimą, sugrąžinti paciento organizmą į stabilią būklę, išvengti gydymosi ligoninėje. Kiekviena hospitalizacija sutrumpina ligonių gyvenimą. Kita problema – ligoniai nesilaiko gydytojų nurodymų, nevartoja paskirtų vaistų.

Jie gydomi 4–5 vaistais ir reguliarus sisteminis jų naudojimas būtinas iki gyvenimo pabaigos. Žmonėms reikia pagalbos, kad tai suprastų, prisitaikytų prie pašalinio vaistų poveikio, išmoktų juos vartoti. Yra duomenų, kad trečdalis ir net daugiau ligonių hospitalizacijų įvyksta dėl nutraukto gydymosi. Taip pat pacientams trūksta supratimo, kad gyvenant su šia liga reikia keisti ir gyvenimo būdą. Svarbu save stebėti, reguliariai matuoti pulsą, kraujospūdį, palaikyti tinkamą svorį, mažiau gerti skysčių, mažinti druskos kiekį.

– Kokie yra pirmieji širdies nepakankamumo požymiai?

– Daugelis neįvertina atsiradusio dusulio, pablogėjusios krūvio tolerancijos, dažnai manoma, kad tai natūralus senėjimas, o ne sveikatos pablogėjimas. Nemažai šeimos gydytojų taip pat nepakankamai įvertina šios ligos simptomus. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad dusulys iš pradžių jaučiamas tik didesnio fizinio krūvio metu, po to ir įprastinio krūvio, o vėliau vis mažesnio krūvio metu. Prieš ligos paūmėjimą daugelio pacientų savijauta palaipsniui blogėja kelias savaites, tačiau jie į tai numoja ranka, tikisi, kad praeis savaime ir nesikreipia į šeimos gydytoją.

Grėsmingas simptomas yra dusulys naktį. Jį pajutus į gydymo įstaigą reikia kreiptis nedelsiant. Taip pat laipsniškai atsirandantis kojų tinimas, kai kurie pacientai atvyksta su didžiuliais kojų, pilvo patinimais. Dar vienas požymis – greitas nuovargis, kai kuriems pasidaro sunku net užlipti laiptais, padidėjęs prakaitavimas, širdies plakimas krūvio metu, galvos svaigimas. Šie požymiai nėra labai specifiniai, tai klaidina.

Asmeninio archyvo nuotr./Jelena Čelutkienė
Asmeninio archyvo nuotr./Jelena Čelutkienė

– Statistikos verdiktas negailestingas: vienas iš penkių vyresnių nei 40 metų žmonių gyvenimo eigoje suserga širdies nepakankamumu, pusė pacientų miršta per pirmuosius penkerius metus nuo diagnozės nustatymo, o dešimties metų ribą pasiekia tik ketvirtadalis. Jūs raginate nenuleisti rankų, duris atvėrė pirmieji širdies nepakankamumo kabinetai. Kokia pagalba juose teikiama?

– Šia sunkia liga sergantiems žmonėms tenka išmokti su ja gyventi ir ją valdyti, o tai yra nemažas iššūkis. Jį įveikti jiems padeda specializuotus tobulinimosi kursus baigę gydytojai kardiologai ir slaugytojai, kurie dirba širdies nepakankamumo kabinetuose.

Paruoštos 28 specialistų komandos, pirmieji kabinetai trijose gydymo įstaigose jau atidaryti: Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Ambulatorinės kardiologijos skyriuje, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Kardiologinės ambulatorijos skyriuje ir Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje. Slaugytojų vaidmuo sveikatos priežiūros sistemoje visiškai naujas, jos tampa lygiavertėmis gydytojų partnerėmis. Taip artėjame prie Europos standartų.

Gydytojui kardiologui dirbti su širdies nepakankamumu sergančiais ligoniais tampa žymiai lengviau, nes slaugytoja padaro didelę darbo dalį. Jau pirmosios konsultacijos metu ji surenka trumpą anamnezę, įvertina ligonio skundus, pagrindinių širdies nepakankamumo simptomų ir požymių pasireiškimą (dusulį, širdies plakimą, nuovargį, edemas), kasdienę veiklą, fizinio krūvio toleravimą, matuoja arterinį kraujo spaudimą, širdies susitraukimo dažnį, svorį, pilvo apimtį, atlieka bioimpedanso (kraujotakos rodiklių) tyrimą, atlieka 6 minučių ėjimo testą, skiria kraujo mėginius, registruoja laboratorinių ir klinikinių tyrimų rodiklius, vertina nuokrypius, užpildo savirūpos ir gyvenimo kokybės klausimynus. Paslauga teikiama tiems, kurie gydėsi ligoninėje, jiems per metus skiriamos keturios konsultacijos.

– Ką turėtų žinoti pacientai, norintys gauti šią paslaugą?

– Ligoniai turi suprasti, kad tai yra reali galimybė pagerinti gyvenimo kokybę ir valdyti ligą. Padedant kvalifikuotiems specialistams tai padaryti žymiai lengviau, pasiekiama geresnių rezultatų. Kitose šalyse atlikti tyrimai rodo, kad širdies nepakankamumo valdymo programos pacientų mirtingumą sumažina net 20 proc., apie 25 proc. sumažėja grįžimo į ligoninę atvejų. Lietuvoje dėl šios ligos kasmet hospitalizuojama apie 17–18 tūkst. žmonių, jų gydymo ligoninėje kaštai 2013 m. siekė 75 mln. litų.

Širdies nepakankamumas yra pagyvenusių žmonių liga, todėl jų gydymas visuomenei senėjant yra vis didesnis iššūkis. Problema, kad norėdamas patekti į šį kabinetą sergantysis turi gauti gydytojo kardiologo siuntimą, tačiau kol kas dar ne visi medikai Lietuvoje – šeimos gydytojai, kardiologai, vidaus ligų specialistai žino apie šią naują paslaugą ir ką turi padaryti, kad jų pacientas ją gautų. Mes stengiamės žinią apie šią naujieną skleisti kuo plačiau, informuoti apie ją Lietuvos kardiologų draugijos renginiuose, šeimos ir kitų sričių gydytojams skirtose konferencijose.

– Dar viena naujiena – neseniai įsteigta Lietuvos širdies nepakankamumu sergančiųjų organizacija. Kokį vaidmenį ji turėtų atlikti?

– Lietuvos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo darbo grupė seniai matė pacientų organizacijos poreikį, nes jos veikla keičiant ligonių gyvenimo būdą ir gerinant jų gyvenimo kokybę gali būti daug efektyvesnė. Sergantiesiems, jų šeimų nariams atsiveria naujos galimybės vieniems iš kitų mokytis, perimti idėjas, dalintis patirtimi, ne mažiau svarbus ir psichologinis palaikymas. Komunikacija „gydytojas – pacientui“ turi savo specifiką, ne visada tarp jų yra atviros durys informacijos srautui.

Gydytojai dažnai reikalauja iš pacientų paklusnumo, pavyzdingumo, kaip mokytojai iš mokinių, tuo tarpu kontaktas „pacientas – pacientui“ turi daug privalumų, atsiranda asmeninis ryšys, o kartu ir didesnis noras priimti naujas žaidimo taisykles, išmokti gyventi pagal jas, daryti kaip kiti, kaip geriau tau. Ši liga ypatinga tuo, kad ypač daug pastangų turi įdėti pats žmogus, neužtenka laiku išgerti gydytojo išrašytas tabletes.

Todėl labai džiaugiamės, kad atsirado aktyvių žmonių pacientų tarpe, kurie ėmėsi iniciatyvos. Mes delegavome vieną Širdies nepakankamumo darbo grupės narį, gydytoją Astą Grigaliūnienę, kurios vaidmuo bus konsultacinis, suteikiant pagalbą iš medikų pusės esant poreikiui. Labai svarbu kad, kartu su nauja organizacija atsirado ir internetinis puslapis, kuriame mums padedant sukaupta daug naudingos informacijos ligoniams ir jų šeimų nariams.

Tikimės, kad jis bus gyvas, atspindės naujienas, veiklą, bus įkvepiančių ligonių istorijų. Užsienyje savipagalba tarp pacientų yra daug labiau išvystyta. Tačiau kalbant apie širdies nepakankamumu sergančius žmones, ir kitose šalyse jas vienijančios organizacijos pradėjo kurtis neseniai. Viena iš priežasčių – dauguma jų yra vyresnio amžiaus (vidurkis 75 - 77 m.), todėl jiems sunkiau burtis.

Mūsų šalyje organizaciją įsteigė jaunesni ligoniai, nes norint išplėtoti jos veiklą reikia aktyvumo, o liga sunki ir gana daug sergančiųjų jaučiasi prastai. Smagu, kad šioje srityje taip pat esame tarp lyderių.

Ne mažiau aktualu, kad pacientų organizacija įsitrauktų į judėjimą už teisę gydytis inovatyviais vaistais, naujomis medicininėmis priemonėmis, kurios lemia ilgesnę gyvenimo trukmę ir geresnę gyvenimo kokybę. Visada šioje srityje iškyla finansavimo problema, vyksta aršios diskusijos, kaip paskirstyti pinigus. Įtakos sprendimams turi ir pacientų nuomonė, jeigu jų balsas girdimas, tikimybė, kad į tai bus atsižvelgta išauga. Tačiau būtina sąlyga – pacientai turi būti gerai informuoti, ir čia taip pat matau juos vienijančios organizacijos svarbų vaidmenį. Pacientų ir visos visuomenės švietimas turi tapti viena iš prioritetinių jos veiklos sričių.

Europos širdies nepakankamumo asociacijos iniciatyva atliktas pacientų žinių tyrimas atskleidė, kad jos dažniausiai gana ribotos, net kalbant apie ligos simptomus, o apie gydymą tuo labiau. Mūsų pacientams įprasta, kad jie net neprisimena vaistų, kuriuos naudoja, pavadinimo, jau nekalbant apie vartojimo tikslą, įtaką savijautai ir gyvybės išsaugojimui, tarsi tai būtų nesvarbu ir to jiems nepriklausytų žinoti.

Mūsų, medikų siekis yra šias žinių spragas užpildyti, didinti jų sąmoningumą, o jei prie to prisidės ir organizacija, to pasieksime greičiau. Lietuvos gyventojams dar nėra prieinamos visos gydymo naujovės, kol kas negalime skirti naujausio preparato, gana plačiai naudojamo kitose šalyse, tuo tarpu kuo anksčiau jį pradedama vartoti, tuo geresni rezultatai. Modernių implantuojamų prietaisų prieinamumas taip pat ribotas dėl didelių kainų, turiu galvoje kombinuotus prietaisus, kuriuos sudaro širdies stimuliatorius, sinchronizuojantis širdies veiklą ir defibriliatorius, apsaugantis nuo staigios mirties.

Daugiau informacijos apie širdies nepakankamumą www.sirdiesnepakankamumas.lt

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką