Kol žmonės šąla, jos alksta ir laukia pirmųjų, nusprendusių pritūpti ar prisiliesti kuria nors kūno dalimi prie žolės ar kitokios augmenijos.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centre dirbanti dr. Milda Žigutienė teigia, jog daug kam atrodo, kad kai tiek sniego, nesibaigia šaltis, tai visos erkės įšals ir bus ramu.
„Atsakymas į tai – tikrai neįšals. Paskutinį dešimtmetį tai jos jau nuo kovo būdavo aktyvios, nes susidarydavo tokios klimatinės sąlygos. Jos – vidutinės klimato juostos gyventojos, šitie šalčiai pats tas.“
M.Žigutienė atskleidžia, kad atėjus pavasariui erkėms gyvybiškai svarbu pasisotinti krauju. Didžiausias jų aktyvumas registruojamas gegužę. Tos, kurios pasimaitina, lenda po miško paklode, virškina kraują ir rengiasi kitai vystymosi stadijai. Liepos mėnesį jų aktyvumas sumažėja.
Tuomet, priklausomai nuo oro sąlygų, rugpjūčio pabaigoje arba rugsėjo pradžioje stebimas antras aktyvumo pikas dėl biologinių erkių savybių. Jos pasimaitino, išsinėrė į kitą vystymosi stadiją ir nori tęsti savo gyvybinį ciklą.
„Rudeninis pikas ženkliai mažesnis, palyginus su pavasariniu, bet jis pavojingas tuo, kad sutampa su uogų ir grybų derliumi. Visi nerimstame, negalime miegoti, jei žinome, kad yra grybų, o mes dar nenuvažiavome jų rinkti. Tuomet padidėja erkės ir žmogaus susitikimo galimybė“, – pasakoja medicinos entomologė.
Anot jos, yra toks požymis, kai sutampa gamtos reiškiniai su gyvūnų elgesiu: pražydus žibutėms erkių aktyvumas būna įsibėgėjęs. Paklausta, negi žmonės negali pasidžiaugti ateinančiu – vis dar – pavasariu, nes turi rūpintis apsauga nuo erkių, specialistė atsako, kad taip ir yra.
Erkės – labai nereiklūs sutvėrimai: joms tereikia drėgmės ir kartą per metus pasimaitinti krauju. Žiemą erkės leidžia po miško apklotu apmirusios – kaip ir ežiukai ar kiti gyvūnai. Jų gyvybinės funkcijos išlieka. Vos sušyla dirvožemis, erkės išropoja į dienos šviesą.
To sniego, aišku, daug, bet kitą savaitę žada pliusinę temperatūrą ir dieną, ir naktį. Kai tik sniegas nutirps ir sušils viršutinis dirvožemio sluoksnis, erkės iškart suaktyvės.
„To sniego, aišku, daug, bet kitą savaitę žada pliusinę temperatūrą ir dieną, ir naktį. Reikia įsivaizduoti, kad tas sniegas nutirps. Ir kai tik nutirps ir sušils viršutinis dirvožemio sluoksnis, erkės iškart suaktyvės. Tą pačią dieną. Yra buvusi tokia anomalija, kad vasarį savaitę ar daugiau buvo pliusinė temperatūra. Kaip tik nebuvo daug sniego, ir atsitiko taip, kad prie žmonių ir šunų prisikabino aktyvios erkės“, – prisimena moteris.
Ji teigia dar negirdėjusi, kad šiemet kam nors būtų įsisiurbusi erkė, nes kol kas naktį minusinė temperatūra. Užtat specialistė pabrėžė, kad seniau erkės būdavo vadinamos miškų parazitais, o dabar jų galima aptikti visuose miestų parkuose, net ligoninių kiemeliuose, ir dalis jų būna užsikrėtusios Laimo liga.
Skiepytis nuo erkinio encefalito derėjo žiemą, nes kurie tai daro pirmąkart, turi pasiskiepyti triskart. Tarp pirmo ir antro skiepų turi praeiti nuo mėnesio iki trijų, o tarp antro ir trečio – nuo penkių iki dvylikos dienų. Būna ir pagreitinta schema, kai pirmą ir antrą skiepus skiria tik dvi savaitės, o nuo antros vakcinos praėjus dar dviem savaitėms susiformuoja imunitetas.
M.Žigutienė primena, kad skiepų nuo Laimo ligos nėra, todėl pataria laikytis bendrų apsisaugojimo priemonių: rengtis šviesiai, užsidėti galvos apdangalą, grįžus apsižiūrėti drabužius ir kūną. Radus įsisiurbusią erkę ją reikia iškart ištraukti.
Nepastebėtos erkės prisisiurbia daug kraujo ir nukrenta, todėl dažniausiai žmonės net nežino, kad jiems buvo įsisiurbusi erkė. Pats įsisiurbimas nejuntamas, nes erkė su seilėmis suleidžia skausmą ir kraujo krešėjimą mažinančių medžiagų.
