Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 gegužės 18d. 20:58

Medikai: nedovanotinai daug gyvybių nusineša vėžys, kurio galima nesunkiai išvengti

Pilvo pūtimas
Vida Press nuotr. / Pilvo pūtimas
Storosios žarnos vėžio galima nesunkiai išvengti, o susirgus – pasveikti. Vis dėlto Lietuvoje nuo šio vėžio miršta nedovanotinai daug žmonių. Specialistai teigia, jog taip yra dėl to, kad daug mūsų tautiečių ignoruoja Storosios žarnos vėžio ankstyvosios patikros programą ir laiku nesitikrina.

Ilgai nesitikrino

„Pirmą kartą nuėjau pasitikrinti dėl storosios žarnos vėžio, kai man buvo 58-eri. Maniau, gerai jaučiuosi, kam man to reikia“, – pasakoja vilnietis Julius.

Atlikti tyrimą jį įkalbėjo žmona. Po kelių dienų jis labai nustebo sužinojęs, kad išmatose rasta kraujo. „Žinojau – jei kraujas, gali būti vėžys. Tada smarkiai išsigandau“, – prisimena vyras. Netrukus jis gavo siuntimą atlikti kolonoskopiją.

„Nuėjau į polikliniką, gavau narkozę ir užmigau“, – prisimena Julius. Jam atsibudus, gydytojas pasakė, kad žarnyne rastas kažkoks darinys. Kadangi jis gydytojui „nepatiko“, paėmė biopsiją.

„Kol laukiau atsakymo apie biopsijos tyrimą, buvau kaip ant adatų. O kai jo sulaukiau, labai neapsidžiaugiau“, – sako vyras.

Gydytojas jam pasakė, kad dar neserga vėžiu, tačiau, jei būtų delsęs dar keletą mėnesių, tas darinys galėjo supiktybėti. Juliui dar kartą buvo atlikta kolonoskopija ir darinys pašalintas. Dabar jis kolonoskopiją turi atlikti kas metus. „Gydytojas sakė, kad reikia stebėti, ar darinys neatsigauna“, – pasakoja pašnekovas.

Asmeninio albumo nuotr./Juozas Kupčinskas
Asmeninio albumo nuotr./Juozas Kupčinskas

Priežastys nežinomos

„Kaip ir daugelio vėžio rūšių, storosios žarnos vėžio atsiradimo priežasties nežinome. Tai liga, kuriai išsivystyti įtakos turi daugybė veiksnių“, – sako Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos vadovas ir Europos gastroenterologų draugijos mokslo komiteto narys prof. Juozas Kupčinskas.

Tikrai žinoma, kad apie 5 proc. atvejų vėžio išsivystymą lemia paveldimumas – šeiminiai atvejai, kai vėžys pasireiškia ankstyvame amžiuje ir keliems tos pačios giminės žmonėms. Šiuo metu yra tarptautinės gairės, kurios rekomenduoja tokių pacientų artimuosius aktyviai papildomai stebėti save ir tikrintis.

„Deja, kodėl atsiranda storosios žarnos vėžys, daugeliu atvejų mes nežinome, – sako J.Kupčinskas. – Manoma, kad tai dar nežinomų genetinių veiksnių bei aplinkos sąveika. Pastaruoju metu atsiranda daug duomenų apie mikrobiotos įtaką vėžiui – yra atlikta daug tyrimų, kurie rodo, kad tam tikros bakterijos gali daryti įtaką polipų, kurie gali suvėžėti, atsiradimui. Bet kol kas tai mokslinės hipotezės.“

Tačiau profesorius pabrėžia, jog tikrai žinoma, kad pagrindinis storosios žarnos vėžio išsivystymo veiksnys yra antsvoris.

„Šiuo metu pasaulyje daugėja storosios žarnos vėžio atvejų tarp jaunų žmonių. Pasaulio ekspertai sutaria, kad tai lemia būtent antsvoris, nes vis daugiau jaunų žmonių turi antsvorio. Beje, per didelis svoris kelia riziką susirgti ne tik storosios žarnos, bet ir kitų organų vėžiu“, – teigia specialistas.

Storosios žarnos vėžio riziką kelia ir rūkymas. „Tai du veiksniai, kuriuos mes galime kontroliuoti“, – primena J.Kupčinskas.

Galima anksti nustatyti

Storosios žarnos vėžys ilgai nesukelia simptomų. „Žmogus gali sirgti išplitusiu vėžiu ir jaustis normaliai, todėl visi 50–74 metų Lietuvos žmonės turi aktyviai dalyvauti Storosios žarnos vėžio ankstyvosios patikros programoje“, – pabrėžia profesorius.

Visi minėto amžiaus žmonės turi kartą per dvejus metus atlikti slaptojo kraujo tyrimą išmatose. Atlikti šį tyrimą siunčia šeimos gydytojas. Jeigu nustatoma, kad kraujo yra, tuomet tokiam žmogui atliekamas kolonoskopinis tyrimas.

Beje, per didelis svoris kelia riziką susirgti ne tik storosios žarnos, bet ir kitų organų vėžiu, – teigia specialistas.

„Kai nustatomas slaptas kraujavimas, žmonės labai išsigąsta, kad jiems vėžys. Ne. Tik nedidelei daliai žmonių gali būti vėžys. Kraujuoti galima dėl kitų ligų – polipų, adenomos, hemorojaus ir kt.“, – sako J.Kupčinskas.

Pavyzdžiui, ligonių kasų duomenimis, 2019 m. iš 4 367 žmonių, kuriems kolonoskopijos metu buvo papildomam tyrimui paimta biopsija, vėžys rastas tik 6,2 proc.

„Kolonoskopija yra pats tiksliausias tyrimas, kurio metu galima nustatyti ne tik vėžį, bet ir ikivėžinius pakitimus“, – teigia Santaros klinikų Pilvo chirurgijos centro vadovas prof. Kęstutis Strupas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Kęstutis Strupas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Kęstutis Strupas

Šis tyrimas gali būti atliekamas ne tik ligoninėje, kur gydomi žarnyno ligomis sergantys pacientai, bet ir didesniuose pirminės sveikatos priežiūros centruose. Tyrimas dažniausiai atliekamas taikant bendrinę nejautrą.

Gali pasveikti

K.Strupas teigia, kad, nustačius storosios žarnos vėžį, gydymo taktiką aptaria kelių specialybių gydytojai – onkologas, radiologas, chirurgas ir radioterapeutas.

Dažniausias sprendimas, jei tik įmanoma, operuoti, nes šitaip pašalinamas navikas. Tuomet, ištyrus naviką, kiek jis piktas, sprendžiama, ar pacientui skirti chemoterapiją.

Jei operuoti negalima, o liga yra lokaliai išplitusi, skiriama chemoterapija arba kartais chemoterapija kartu su spinduline terapija. Šio gydymo tikslas – sumažinti naviką ir metastazes, kad vėliau visa tai būtų galima pašalinti operuojant.

Jei liga išplitusi po visą organizmą, taikoma tik chemoterapija, kurios tikslas – pratęsti ligonio gyvenimą.

Pasak K.Strupo, kad anksti nustačius naviką ligonis gali pasveikti. Nustačius I–II stadijos vėžį, penkerius metus išgyvena beveik visi pacientai. Jei nustatomas II–III stadijos vėžys, – 60 proc. Deja, kai vėžys išplitęs visame organizme, pacientui galima tik pailginti gyvenimą.

Lietuvoje kasmet nustatoma apie 1600 naujų storosios žarnos vėžio atvejų. Apie 1000 žmonių nuo šio vėžio miršta. Tai neleistinai daug.

Nustačius I–II stadijos vėžį, penkerius metus išgyvena beveik visi pacientai.

„Jeigu pasižiūrėsime į kitas šalis, kuriose žmonės labai aktyviai dalyvauja Storosios žarnos vėžio ankstyvosios patikros programoje, pamatysime, kad sergamumas ir mirštamumas nuo storosios žarnos vėžio yra mažas. Lietuvoje, deja, nemaža dalis gavusiųjų kvietimą atlikti slaptą kraujo tyrimą jį išmeta į šiukšlių dėžę ir programoje nedalyvauja. Jie vėliau pas mus atvyksta gydytis, kai vėžys yra išplitęs. Be abejo, atsiranda naujų vaistų, chemoterapija, biologinė terapija, tačiau galimybės gydyti išplitusį vėžį vis tiek yra ribotos“, – tikina J.Kupčinskas.

2009 m. pradėjusi veikti Storosios žarnos vėžio ankstyvosios patikros programa buvo vėliausia iš visų Lietuvoje pradėtų vykdyti vėžio patikros programų.

„Palyginti su kitomis šalimis, vėliau startavome, bet rezultatų pasiekėme neblogų – Europoje esame tarp pirmaujančių šalių pagal programos efektyvumą, pasiekėme, kad joje dalyvauja apie 50 proc. rizikos grupės žmonių. Tai yra neblogas rezultatas, nors norėtųsi, kad būtų geresnis“, – sako K.Strupas.

Profesorius tiki, kad geresnių rezultatų bus pasiekta, kai pacientai bus pradėti kviesti pasitikrinti elektroninėmis priemonėmis – jie gaus žinutes ir bus skaitmeninė registracija. Kiekvienas žmogus gaus ne tik kvietimą pasitikrinti, bet ir priminimą. Jei neatvyks pasitikrinti, gaus kitą – primygtinį priminimą.

„Taip švelniai visuomenė bus motyvuojama atkreipti dėmesį, kad prevencija daug svarbiau nei ligos gydymas“, – teigia prof. K.Strupas.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Metas rinktis

Mėgaukis šiandien

Rūpintis aplinka – paprasta

Video

00:41
02:30
14:13

Esports namai

Sveikos ir gražios kojos

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką