Pagal alkoholio suvartojimo statistiką, pasauliniu mastu Lietuva užima trečią vietą, užleisdama vietą tik baltarusiams ir Moldovos gyventojams.
Ir nors nėra tikslių skaičiavimų, kiek mūsų visuomenės vaikų auga šeimose, kuriose vienas ar keli artimos aplinkos suaugusiųjų turi alkoholizmo problemų, kai kurie psichologai mano, jog tokių šeimų mūsų šalyje gali būti net apie 80 proc.
Palyginimui, Didžiojoje Britanijoje, kuri nepatenka į daugiausiai išgeriančių pasaulio šalių penkioliktuką, kas 5 vaikas auga tokioje šeimoje.
Tėvų priklausomybė – visos šeimos liga
Pasak psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos srityje dirbančios asociacijos „Mentor Lietuva“ generalinės sekretorės Jurgitos Ribinskaitės-Glatzer, didžiausia problema yra tai, jog dauguma žmonių nesupranta, kodėl negalima vartoti alkoholio šeimoje.
„Kai kuriose užsieno šalyse tėvų ar globėjų girtavimas yra prilyginamas smurtui. Lietuviams svarbu įsisamoninti, kokios pragaištingos yra alkoholio vartojimo šeimoje pasekmės. Visi tarsi savaime supranta, jog alkoholikų vaikai kenčia, tačiau dažniausiai galvoja apie buitiškesnius dalykus: pietų gaminimą ar dalyvavimą darželio šventėje, o ne apie tai, jog tėvų priklausomybė yra visos šeimos liga“, – sako J.Ribinskaitė-Glatzer.
Pasekmės lydi ilgai
Anot jos, alkoholio vartojimo problemų turinčiose šeimose užaugusių vaikų psichologinės elgesio pasekmės yra labai gilios ir jiems prireikia ne vienų metų išgyti.
„Priklausomybė nuo alkoholio paliečia visą šeimą ir, netgi to nesuvokiant, tai perduodama ir vaikams. Problemos, su kuriomis susiduria alkoholikų vaikai, yra tikrai rimtos ir gali privesti prie patyčių, depresijos ir net savižudybių, ką kalbėti apie kompleksus, lydinčius savijautą, santykius, pasirinkimus ir pasiekimus. O žmogui, turinčiam priklausomybę, reikia žinoti, kad jis tikrai gali gauti pagalbą“, – teigia J.Ribinskaitė-Glatzer.
Daugiau apie suaugusiųjų alkoholikų vaikų savaitę skaitykite čia.
