Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

„Metų įvykis 2013“: Lietuvos sveikatos sistemos pergalės ir nuopuoliai

Irenos Matijošaitienės socialiniai plakatai
Irenos Matijošaitienės socialiniai plakatai
Šaltinis: 15min
0
A A

Pirmosios operacijos ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Netikėtos netektys. Mokslininkų atradimai genetikos srityje. Donorystės idėjos sutrypimas. Retas, bet džiaugsmingas įvykis – ketvertuko gimimas Kaune. Šalies sveikatos ir medicinos sektorius šiemet ūžte ūžė.

Daugiau 15min Gyvenimas naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

Ketvirtas ketvertukas pokario Lietuvoje

Vasario 22 dieną Kauno klinikose gimė ketvertukas – trys berniukai ir mergaitė. Vyriausiasis berniukas svėrė 965 gramus, antrasis – 1 kg 462 g, trečiasis – 1 kg 344 g, mergaitė – 1 kg 200 g. Pasaulyje ketvertukas gimsta vienu atveju iš 500–700 tūkst. gimdymų. Taigi tikimybė susilaukti ketvertuko Lietuvoje yra kartą per 20 metų. Pokario Lietuvoje ketvertuko susilaukiama jau ketvirtą kartą. 2001 metais ketvertuką pagimdė vilnietė Kristina Gancevska. 1998 metais Vilniuje gimė Latukų ketvertukas, prieš tris dešimtmečius Šilutėje – Čeponių ketvertukas.

Naujagimis
Naujagimis

„Tai – gražiausia dovana Lietuvai. Tegul berniukai ir mergaitė auga stiprūs, sveiki ir laimingi. O tėveliams linkiu kantrybės ir išminties auginant mažylius, kad jie visada mylėtų savo šalį“, – sveikindama tėvus sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Medicininė premjera

Šiemet Lietuvos vardas skambėjo ne tik tarp pasaulio geriausiųjų sporto, mokslo ir kitose srityse. Lietuvos medikų laimėjimai įtvirtino valstybę ir kaip inovatyvios medicinos šalį.

Vasario 25 dieną Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų medikai pirmieji pasaulyje pradėjo taikyti mitralinio vožtuvo nesandarumo gydymo būdą, pakeičiant nutrūkusias chordas naujomis, nestabdant širdies, per nedidelį pjūvį, panaudojant modernios technologijos specialų prietaisą. Santariškių klinikų širdies komanda pirmąsias operacijas atliko kartu su naujojo prietaiso išradėju Giovanni Speziali iš Pitsburgo universiteto.

Santariškių klinikų nuotr./prof. A.Aidietis operacinėje
Santariškių klinikų nuotr./prof. Audrius Aidietis operacinėje

„Mes ne vienus metus bendraujame ir bendradarbiaujame su įvairiomis garsiomis užsienio ligoninėmis, kuriant ir pritaikant praktikoje naujus gydymo metodus ir prietaisus. Todėl natūraliai susiklostė, kad naująjį būdą, kaip medicininę premjerą, ne tik Europoje, bet ir pasaulyje buvo nuspręsta atlikti būtent Vilniuje“, – po sėkmingos operacijos įspūdžiais dalijosi Santariškių klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro direktorius profesorius Audrius Aidietis.

Pakirto staigi liga

Eidamas 48-uosius metus kovo 27 dieną Norvegijoje, kur buvo išvykęs atostogų, mirė Vilniaus Antakalnio poliklinikos direktorius Arūnas Grigaitis.

Balandžio 7-ąją minint Pasaulinę sveikatos dieną Vilniaus rotušėje buvo išdalyti „Auksinės mediko širdies“ apdovanojimai.

Arūnas Grigaitis
Arūnas Grigaitis

Metų sveikatos priežiūros įstaigos vadovu išrinktas Antakalnio poliklinikos direktorius A.Grigaitis. Kolegos jo atminimą pagerbė tylos minute, apdovanojimą atsiėmė jo žmona.

Nesusipratimas donorystės istorijoje

Kovą Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos viešai paskelbė: „Irenos Matijošaitienės smegenys mirė. Pačios Irenos valia su jos šeimos narių sutikimu duomenys apie nustatytą smegenų mirties faktą ir sutikimą paaukoti organus perduoti Nacionaliniam organų transplantacijos biurui“. Tai buvo vienas didžiausių nesusipratimų Lietuvos organų donorystės istorijoje, mat tokia informacija yra konfidenciali ir naudojama tik medicinos reikmėms.

Irenos Matijošaitienės socialiniai plakatai
Irenos Matijošaitienės socialiniai plakatai

Transplantacijos laukę pacientai po viešai išsakytos žinios, kad I.Matijošaitienė atjungta nuo aparatūros, galėjo nesunkiai suprasti, kieno organai jiems atiteks.

Tai blogai dėl dviejų galimų grėsmių. Pirma, išgelbėtas žmogus, tegul ir rodydamas dėkingumą, neturi tapti našta iškeliavusio Anapilin šeimai. Antra, donoro šeimai kada nors gali kilti mintis paprašyti atlygio ar tiesiog terorizuoti su persodintais organais gyvenantį recipientą.

„Dirbtinius plaučius“ panaudojo kelyje

Gegužės 14 dieną Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Anesteziologijos, intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centro medikai – gydytojai anesteziologai-reanimatologai dr. Robertas Samalavičius, dr. Mindaugas Šerpytis ir perfuzininkė Larisa Baublytė – pirmą kartą Lietuvoje sėkmingai pervežė kritiškai sergantį pacientą iš Klaipėdos, naudodami „dirbtinius plaučius“ – plaučių funkciją pavaduojančią pagalbinę kraujotakos (ECMO) sistemą.

Mindaugas Šerpytis
Mindaugas Šerpytis

Ši sistema įprastai naudojama stacionaro sąlygomis, pacientui esant kritinės būklės po širdies operacijų arba dėl labai sunkaus plaučių pakenkimo, pavyzdžiui, sergant gripu.

Operacija nesustabdžius širdies

Rugsėjo 24 dieną Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų medikų komanda su kolegomis iš JAV 61-erių metų pacientui, po infarkto, su širdies nepakankamumu ir kairiojo skilvelio aneurizma, nestabdant širdies, be dirbtinės kraujo apytakos sistemos, atliko minimaliai invazinę širdies operaciją. Tai pirmas atvejis pasaulyje, kai tokiu unikaliu ir sudėtingu būdu pavyko prisiliesti prie žmogaus širdies ir išgelbėti jo gyvybę.

Širdis
Širdis

„Anksčiau tokiems pacientams mes turėdavome atverti krūtinės ląstą, o sustabdžius širdį ją prapjauti. Naujasis metodas – mažai invazyvus, todėl jis yra greitesnis, mažesnė komplikacijų rizika, po jo pacientai sveiks lengviau ir greičiau. Džiugu, kad tokios operacijos įžiebia viltį pagelbėti daugybei žmonių ne tik Lietuvoje“, – kalbėjo Santariškių klinikų kardiochirurgas, vienas iš pagrindinių minėtos operacijos širdies komandos narių dr. Gintaras Kalinauskas.

„Lietuviškas“ genas, siekiantis Gintaro kelio laikus

Lietuvos mokslininkai nustatė „lietuvišką“ krūties ir kiaušidžių vėžio geną. Paaiškėjo, kad Lietuvoje dažniausiai paveldimą krūties ir kiaušidžių vėžio sindromą sukelianti BRCA1 geno mutacija siekia senovės baltų genčių laikus.

„Įrodėme, kad Lietuvoje dažniausiai aptinkama vadinamoji BRCA1 geno mutacija (c.4035delA) atsirado apytiksliai V amžiuje, kažkur dabartinės Lietuvos teritorijoje gyvenusių senovės baltų genčių genofonde”, – sakė gydytojas onkogenetikas ir pagrindinis tyrėjas dr. Ramūnas Janavičius.

VUL SK nuotr./R.Janavičius
VUL SK nuotr./Ramūnas Janavičius

Šie mokslininkų rezultatai buvo kruopščiai recenzuoti ir neseniai publikuoti tarptautiniame moksliniame žurnale „European Journal of Medical Genetics”.

Santariškių klinikose paveldimo krūties ir kiaušidžių vėžio sindromą sukeliančių BRCA1 ir BRCA2 genų mutacijų tyrimai atliekami nuo 2007 metų. Bėgant laikui buvo pastebėta, kad mūsų šalyje dažniausiai – net 50 proc. atvejų – aptinkama viena BRCA1 mutacija, kuri taip pat randama kaimyninėse šalyse – Latvijoje (40 proc.), Lenkijoje (10 proc.), Baltarusijoje (20 proc.), Estijoje (15 proc.), Rusijoje (8 proc).

Metų apdovanojimai už nuopelnus

Spalio viduryje prezidentė Dalia Grybauskaitė apsilankė Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose ir įteikė valstybės apdovanojimus medikams, šiemet atlikusiems dvi pirmąsias pasaulyje sudėtingas mažai invazines širdies operacijas.

Už ypatingus nuopelnus, kuriant ir pritaikant naujus gydymo metodus ir prietaisus širdies chirurginio gydymo srityje, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi apdovanoti Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro direktorius, habilituotas daktaras, profesorius Audrius Aidietis, Širdies chirurgijos centro III širdies chirurgijos skyriaus vedėjas, daktaras Gintaras Kalinauskas, Širdies chirurgijos centro I širdies chirurgijos skyriaus vedėjas, daktaras, docentas Kęstutis Ručinskas.

president.lt nuotr./Medikų apdovanojimai
president.lt nuotr./Medikų apdovanojimai

Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiai įteikti Kardiologijos ir angiologijos centro Širdies aritmijų ir rentgeno chirurgijos skyriaus vyresniajam ordinatoriui, gydytojui kardiologui, daktarui Giedriui Davidavičiui, Anesteziologijos, intensyviosios terapijos ir skausmo gydymo centro II anesteziologijos reanimatologijos skyriaus vedėjui, daktarui Robertui Stasiui Samalavičiui.

Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu apdovanota Kardiologijos ir angiologijos centro Širdies aritmijų ir rentgeno chirurgijos skyriaus operacinės slaugytoja Irena Sajevičienė.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką