„Šiemet erkės yra dar aktyvesnės negu praėjusiais metais. Gi vasara buvo tokia lietinga, žolė ilgai išliko drėgna – puikios sąlygos ligas platinantiems parazitams gyvuoti“, – teigia Kauno klinikinės ligoninės Infekcinių ligų II-ojo skyriaus vedėja Estela Tamašauskienė.
Aukšta žolė, daug lietaus, drėgmės ir mažai saulės – tos vietos, kurių saugotis turėtų kiekvienas. „Atėjus rudeniui žmonės galvoja, kad jau gali būti ramūs ir saugūs, tačiau praktika rodo ką kita. Šiemet dėl erkinio encefalito į ligoninę atvyko daug žmonių, kai kuriems iš jų diagnozuotos rimtos komplikacijos“, – padėtį komentuoja medikė.
Erkinis encefalitas ir Laimo liga – du pavadinimai, kuriuos derėtų įsiminti. „ Erkinis encefalitas beveik visada sukelia neurologinius simptomus, pavyzdžiui, paralyžių, dėl kurio galimas net invalidumas, o nuo ūmios šios ligos formos yra fiksuojama iki 2 proc. mirčių“. Skyriaus vedėja pažymi, jog šiemet yra pasitaikę keli mirties atvejai, kurių dažniausiai galima išvengti, jeigu žmonės laiku pasiskiepija.
Savo sveikata pradėti rūpintis reikia jau dabar
E. Tamašauskienė primena, jog kitai vasarai skiepytis reiktų pradėti jau dabar, nes erkės tampa aktyvios ankstyvą pavasarį. Visas vakcinacijos kursas padalintas į atitinkamus intervalus: po pirmojo skiepo antrojo reikia ateiti po maždaug trijų mėnesių, trečiojo – po 5-12 mėnesių.
Aukšta žolė, daug lietaus, drėgmės ir mažai saulės – tos vietos, kurių saugotis turėtų kiekviena.
„Skiepą nuo erkinio encefalito sudaro trys vakcinos dozės ir suaugusiems, ir vaikams atitinkamais intervalais. Vėliau pirmoji revakcinacija įvyksta po trijų metų, vėlesnės – kas penkerius metus. Po 49 metų – kas 3-jus metus. Svarbu nepraleisti nė vieno etapo, nes pirma dozė tikrai jūsų neapsaugos. Šiemet pas mus pateko jaunas vaikinas iš kariuomenės su erkiniu encefalitu, vėliau jam diagnozuota smegenų edema, nors jis ir buvo gavęs pirmą vakcinos dozę“.
Skiepų nuo Laimo ligos nėra, tačiau dažniausiai, pasak medikės, užfiksuojama pirma šios ligos stadija, kuomet įkandimo žymė paraudonuoja. Tačiau pasitaiko ir antra stadija, kuomet sukėlėjas patenka į kraują ir pakenkia nervų sistemai, pavyzdžiui, ištinka veidinio nervo paralyžius.
Dažnai žmonės vadovaujasi požiūriu, kad „man jau taip nenutiks“. Tačiau nuo erkių nėra apsaugotas nė vienas – ar jaunas, ar senas, grybautojas ar bėgikas. „Rudenį žmonės taip pat aktyviai leidžia laiką gamtoje – grybauja, vaikšto po miškus, bėgioja parkuose. Nereiktų galvoti, jog erkė negali įsisiurbti greitai einančiam ar bėgančiam žmogui, ypač jeigu einama ar bėgama erkių pamėgtomis buveinėmis. Sportininkai, laiką leidžiantis lauke, turėtų save itin saugoti. Viena iš galimų komplikacijų, jeigu įsisiurbia užsikrėtusi erkė, gali būti ir periferinis paralyžius – žmogus nuo pečių juostos sunkiai valdo rankas, jų nepakelia, nepajėgia valgyti ar susišukuoti, kartais galimas ir visiškas invalidumas“.
Nuo erkių nėra apsaugotas nė vienas – ar jaunas, ar senas, grybautojas ar bėgikas.
Šiais laikais apsisaugoti ganėtinai paprasta – nuvykti į skiepų kabinetą ir pasiskiepyti. Kadangi specifinių vaistų, gydančių erkinį encefalitą nėra, svarbu klastingai ligai užkirsti kelią iš anksto.
Informacinis partneris – sveikatos priežiūros bendrovė „GlaxoSmithKline Lietuva“.
Daugiau informacijos apie ligų profilaktiką rasite www.sveikata.gsk.lt
LT/ENC/0069/16
